Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 152: rask laiko nieko neveikti ir nieko nedaryti!

Sveiki, skaitytojai,

 

Savaitės vidurys ir jaučiu, kaip darbas mane išsunkia pamažu, kad ir ką bedaryčiau. Tad grįžęs nusnūstu, vakarais atlieku meditacijas, dėl kurių šiek tiek atsigaunu. Ar pastebėjote, kaip žaibiškai bėga laikas? Per 10 minučių, atrodo, nieko nepadarai, o jos ima ir pralekia kosminiu greičiu... Tame beprotiškai lekiančiame resursų, pasiekimų ir rezultatų laike, kai visi turi būti be galo motyvuoti, „užnorinti“, siekti ir draskytis dėl savo tikslų, kur mūsų laikas suskaičiuotas minutėmis, man regis, nieko neveikimas tampa pačia didžiausia prabanga. Tiesiog niekur savęs neeikvoti, nedaryti nieko, nekurti tariamos ekonominės, šeiminės, bazinės, savęs kaip nors įveiklinančios patirties. Tiesiog būti sau ir be jokios amortizuotos priežasties. Būti šiaip sau, iš dyko dykinėjimo. Tai rezultatų ir pasiekimų žmonės baisiai siutina, o tu tuo metu atsipalaiduoji ir šypsaisi viską suprantančia šypsena, nes suvoki: kad ir kiek save varysi į priekį, visi daugiau ar mažiau esame mirtingi ir tame pačiame taške, tai kam save plakti?

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 50: mokytis nieko neveikti perdegimo visuomenėje yra nuostabu

 

Sveiki,

 

Šiandien labai pavargau, tačiau skyriau sau laiko pailsėti ir vakarop daug ką nuveikiau dėl savės ir dėl savo darbų. Pailsėjęs pagavau save, kad ruoštis naują medžiagą ir dar neįgyvendintas idėjas buvo labai smagu, nes veriasi kūryba, idėjos ir kiti dalykai, kuriuos dažnai slopinu dėl mechaninio veiksmo ir tokios nuostatos: esu pavargęs, padarysiu kuo greičiau ir tegu atsiknisa. Bet tik dėl to, kad būtent ta kūryba nevyksta, nes ji, sakyčiau, turi ateiti atgavus fizines ir protines galias. Kai gyvename perdegimo visuomenėje, rasti balansą tarp poilsio ir darbo yra retsykiais sudėtinga. Pernelyg dažnai daug dirbame, per daug savanoriauname, per daug prikurta veiklų, įveiklinimų, užsiėmimo centrų, atrodo, kad visas mūsų laikas turi suktis voverės rate ir bet kuri sustojimo minutė gali priversti mus jaustis nenaudingais. Mums bandoma pozityviai primesti, kad geriausias laikas – tai kokybiška veikla, sportas, maistas, darbas, miegas... Manau, tai blogas įsitikinimas, nieko neveikti yra NUOSTABU, būti su savimi ir pabimbinėti yra PUIKU, todėl svarbu tikriausiai ne tik suvokti, bet dėti pastangų kasdien bent kiek sustoti suktis voverės rate, juk šiaip ar taip nesudušime, jeigu nieko nenuveiksime.

 

Jūsų Maištinga Siela