Dienos citata: Vanda Zaborskaitė apie Maironio reikšmę šiandien, kuo poeto poezija aktuali XIX a.

 

Sveiki, skaitytojai.

„Kokius saitus mes šiandien galime rasti su Maironio kūryba, perėję XX a. patirtį, kai įsigalėjęs dorovinis reliatyvizmas, kai ironija ir skepticizmas yra būdingiausia dvasinė laikysena <...> Jo poezijos taurus paprastumas, skaidrus aiškumas, autentiška dvasinė kaitra ir dorovinė rimtis yra ar bent gali būti mūsų buvimo atrama, kuri neleidžia nugrimzti, ištirpti, prarasti patiems save. Maironio žodis paliečia mus, jaudina, įtikina, sujungia mus su pagrindiniais istorijos, likimo, gamtos dalykais, su gyvenimo, mirties ir prisikėlimo paslaptimi. Jis iš tikrųjų yra šaltinis, prie kurio grįžtame nuvargę, išsekę, ištroškę ir kuris visada atgaivina, grąžina mus prie tikrųjų, amžinųjų vertybių.“ Vanda Zaborskaitė iš straipsnio „Tikėjimo ir vilties poezija“.

Vanda Zaborskaitė buvo viena ryškiausių XX a. antros pusės ir XXI a. pradžios lietuvių literatūrologių, profesorė bei kritikė, kurios autoritetas formavo ištisų filologų kartų požiūrį į klasikinį paveldą. Jos mokslinė veikla, apžvelgiama „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, pasižymėjo ne tik gilia literatūros analize, bet ir išskirtiniu dėmesiu krikščioniškosioms vertybėms, humanizmui bei tautinei savybei, o monografija apie Maironį tapo esminiu veikalu, padėjusiu naujai atrasti poeto kūrybos gyvybingumą moderniaisiais laikais.

Savo citatoje V. Zaborskaitė pabrėžia, kad po XX a. sukrėtimų, atnešusių dorovinį reliatyvizmą, skepticizmą ir ironiją, Maironio poezija išlieka esmine dvasine atrama. Autorė teigia, kad poeto kūrybos paprastumas, skaidrumas ir dorovinė rimtis veikia kaip stabilus pamatas, neleidžiantis šiuolaikiniam žmogui prarasti savo tapatybės vertybių chaose. Maironio žodis jai yra gyvas ryšys su pamatiniais būties dalykais – istorija, gamta bei mirties ir prisikėlimo paslaptimi, todėl jo poezija tampa ne praeities reliktu, o nuolatiniu atgaivos šaltiniu.

Galiausiai literatūrologė akcentuoja, kad prie Maironio kūrybos grįžtame būdami dvasiškai išsekę, nes būtent čia randame tai, kas tikra ir amžina. Jos požiūriu, Maironis sugeba peržengti laiko barjerus ir pasiūlyti autentišką dvasinę kaitrą, kuri sujungia tautą su jos likimu ir grąžina prarastą dvasinę pusiausvyrą. Taip V. Zaborskaitė įtvirtina mintį, kad klasika yra ne tik literatūros istorija, bet ir gyvybiškai būtinas moralinis orientyras kiekvienai kartai.

Maištinga Siela

Šios dienos citata: filosofas ir psichologas Carl Gustav Jung (Karlas Gustavas Jungas) apie prasmės prasmę

Sveiki,

 

Šiandien MO muziejaus galerijoje, kur Didžiosios salės paroda buvo organizuojama pagal filosofo Carl Gustav Jung koncepciją, pamačiau didelėmis raidėmis užrašytą šią mintį. Jos stebuklingai išvengė Alberas Kamiu, kalbėdamas apie maištą ir absurdą, tačiau Jungas gi teisus, kiek daug žmogus gali padaryti, jeigu jis mato tame daryme prasmę ir kokia baisi kančia ir absurdas ištinką žmogų, kai tos prasmės nebelieka.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Steve Jobs apie gyvenimo prasmę, turtus ir mirtiną ligą

 

„Aš pasiekiau sėkmės viršūnę versle. Kitų žmonių akyse mano gyvenimas yra sėkmė. Tačiau, neskaitant darbo, džiaugsmo turėjau nedaug. Dienos pabaigoje turtas yra tik faktas, prie kurio pripratau. Dabar, gulėdamas ant ligoninės lovos ir prisimindamas visą gyvenimą suprantu, kad visas pripažinimas ir turtas, kuriuo taip didžiavausi, išblėso ir tapo beprasmis artėjančios mirties akivaizdoje. Gali samdyti žmogų, kuris vairuos tavo automobilį arba uždirbs tau pinigus, bet negali pasamdyti žmogaus, kuris sirgtų ir mirtų dėl tavęs. Pamestus materialius daiktus galima surasti. Bet yra vienas dalykas, kurio neįmanoma ir vėl rasti, kai jis prarandamas: tai yra gyvenimas“. Steve Jobs

 

Žinau, menkai kuo čia benustebinsi mirusių turtuolių pasisakymais iš mirties patalų, kurie apmąsto gyvenimo nueitą kelią ir iš naujo įvertina turtus. Šiaip ar taip, viskas, kas materialu, yra prarandama, todėl neverta kaupti nei vazų, nei statulėlių, nei plastikinių maišelių už virtuvinės sienelės, nes... Akimirka ir patyrimas yra aukščiausioji dovana. Čia ir dabar. Sena tiesa, kurią pamirštame, įsivėlę į nemirtingumo iliuziją.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Toni Morrison apie gyvenimo prasmę ir mirtį

Sveiki,

Galvojau nedarysiu šio įrašo, tačiau permasčiau, ką esu perskaitęs amerikiečių rašytojos Toni Morrison (1931-2019), o tai viso labo yra tik dvi knygos Sula ir Mylima, už pastarąją rašytoja pelnė literatūros Nobelį. Rugpjūčio 5 dieną, būdama 88 metų, garsi rašytoja mirė. Prieš dvi dienas.

Daugiau vertimų į lietuvių kalbą ir neturime. Pritrenkianti rašytoja. Kalba, žodis ir skausmas tampa prasmių poezija. Iki šiol paslaptis, kodėl šioji autorė Lietuvoje nelabai pastebėta, nebent elitinio skaitytojo, nebent tik jo. Bet gal leidyklos susigundys dar ką nors išversti, pavyzdžiui, Sofoklis, Baltos lankos ar net Rašytojų sąjungos leidykla? Nagi?

Visgi šioji citata veikia kaip gyvenimo filosofija. Kol kalbamės, esame gyvi ir žodis veikia kaip magija. Šioji autorė iš tikrųjų mokėjo žodį paversti audiniu, kažkokiu sunkiai nusakomu įmantriu kilimo raštu, kurių visuma abstulbina. Išties.

Internete daugybė jos citatų iš knygų ir pan. Kodėl ši? Ji, manau, apima tai kas svarbiausia: vardan ko mes čia gyvename? Sakydama, kad mirtis yra gyvenimo prasmė, nemanau, kad autorė turėjo tą paviršutiniškiausią nihilistinę prasmę, veikiau pokytį, laikinumo grožį ir tą pajautą, kad visatoje iš tikrųjų... Iš tikrųjų esi tik laikinas ir dėl to nepakeičiamas, ir dėl to, kol kalbi ir dalijiesi, esi vertingas.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: OSHO apie žmogaus panašumus ir skirtumus, apie gyvenimo prasmę ir gelmę

Sveiki,

Panašumai ir skirtumai... Kaip dažnai ilgai mes žiūrime į skirtumus ir vertiname, pagalvojau, perskaitęs šią mąstytojo ir išminčiaus OSHO idėją apie žydėjimą. Mūsų protas yra paskendęs išorės ir formų vertinime, kurių supratimas kinta pagal mados tendencijas, gal todėl jos tokios nepatvarios, tokios retkarčiais apgaulingos ir skaldančios žmones į prastus ir gerus.

Juk iš esmės tai procesas yra aukščiau visos formos. Taip, žydėjimas, o ne gėlės rūšis. Žmogaus ketinimai, o ne DNR rinkinys. Gyvenimas, o ne sąskaita banke. Kaip dažnai tai pamirštame, kad gyvenimo procesas visiems yra vienodas, o visa kita tėra tik formų – ir ačiū Dievui, kad vis kitokia! – įvairovė.

Jūsų Maištinga Siela