Serialas: "Keisti dalykai" / "Stranger Things" (1 sezonas)

Sveiki, skaitytojai,

Liepos 15 dieną gerų serialų kalvė „Netflix“ išleido aštuonių serijų serialą pavadinimu „Keisti dalykai“ (angl. Stranger Things), kuris labai mane sudomino, kad praktiškai sužiūrėjau vos keliais prisėdimais. Priežastys buvo net kelios, kodėl pasirinkau šį serialą. Visų pirma aktorė Winona Ryder, kurios darbus masiškai žiūrėjau prieš kelerius metus, antra – serialo tematika ir dėl to, kad serijų nedaug ir nereikės kankintis, kad negaliu greitai ir nesigraužiant dėl laiko pasinerti į serialo pasaulį.

Išties šio serialo koncepcija labai paprasta – atkurti senųjų siaubo ir mistinių filmų eros dvasią (taigi devintas dešimtmetis). Tai serialas, kuris kaip archeologija – išstudijuota literatūra, populiarusis to meto kinas ir, žinoma, devinto dešimtmečio pradžios mada, kostiumai, šukuosenos, technika, interjeras, automobiliai. Dabar galvoju, kad dar prieš kokius 15 metų į devintą dešimtmetį žiūrėjom kaip labai artimą periodą, šiandien, žiūrint serialą „Keisti dalykai“ visa tai atrodo kaip retro, jau sena, bet vis dar labai artima.

Tiesą sakant, iš pradžių net nesigilinau apie ką serialas, bet beveik neabejojau, kad apie ateivius, tačiau, pasirodo, klydau. Serialo atmosfera iš tikrųjų primena filmą „E. T.“, primena ateivių grobiamų žmonių istorijas, tačiau kartu tai gerai apgalvotas „miksas“, primenantis senąsias siaubo-mistinių romano rašytojo Stephen King ekranizacijas – „Kristina“, „Švytėjimas“, „Kerė“ ir t. t. Tačiau kažkiek yra ir tokių elementų kaip „Svetimas“ ar 1989 metais sukurta D. Camerono „Gelmė“. Netgi retkarčiais galima jausti tokių kultinio filmo kaip „Košmaras Guobų gatvėje“ elementų. Žodžiu, serialas „pasisavino“ tam tikrus šių filmų įvairius elementus ir moduliacijas, tačiau siužetinė linija apie super galių turinčią mergaitę yra autentiškas „produktas“. Šių dienų kine devinto dešimtmečio siaubo filmų atmosferą kūrė režisierius J. J. Abrams, 2011 metais pristatydamas filmą „Super 8“, todėl yra įvairių lyginimų ir su šiuo kūrinių.

Grįžtant prie paties serialo turinio, čia svarbų vaidmenį, kaip ir devinto dešimtmečio filmuose, atlieka vaikai. Kaip visada jie gudresni, „fainesni“, šaunesni ir visa galva aukščiau už klišėmis mąstančius suaugusiuosius. Iš esmės šis elementas netgi erzina ir atrodo pernelyg ryškus šablonas, tačiau daug ką atsveria Winonos Ryder kuriamas motinos personažas, kuri taip pat iškart patiki keistais dalykais. Dviejų pasaulių dimensijos maišosi per atidarytus kibernetinius vartus iš esmės siejasi ir su Amerikoje tuo metu labai smarkiai išpopuliarėjusia komiksų kultūra, tad super galios tampa seriale neatsitiktiniu atributu, o padiktuotu kultūros tendencijų.

 Aktoriai per serialo premjerą.

 Puiki serialo atmosfera.

 Kadras iš serialo "Keisti dalykai".

 Repeticijos.

 Pritrenkiančio grožio aktorė Winona Ryder.

Reikia kelti nykščius į viršų ir dėl vaikų vaidybos. Ji išties gera ir vaikai puikiai dirba su kamera. Žinoma, šio serialo didžiausia žvaigždė visgi yra Winona Ryder, kuri atliko ypač emocionalų ir dramatišką vaidmenį – paklaikusios motinos vaidmenį. Žymi aktorė prisipažino, kad tai pirmas kartas, kai jai teko filmuotis ne kine, o seriale, ir tvirtino, kad ne daug kas skiriasi nuo darbo kine, ją kur kas labiau jaudino neišbandytas dramatiškas amplua. Nedrįsčiau teigti, kad jos veikėja verta būti nominuota įvairiems televiziniams apdovanojimams, tačiau prigesusi karjeros žvaigždė gali visai pagrįstai vėl sužibti, o tai manęs nė kiek nenustebintų.

Taigi, seriale, žinoma, yra erzinančių siužetinių vingių, kaip antai kai kurie paauglių meilės ir draugysčių trikampiai, kurie sąmoningai lyg ir yra reikalingi, tačiau žiūrovui, kuris tik žiūri ir nemąsto, tai tarsi papildomas dirgiklis, kuris atitraukia nuo pagrindinio veiksmo – per realybės matmenis šokinėjančio padaro. Nemažai ką papildo ir garso takelis. Intro pradžios muzikėlė išties puiki, netgi šiek tiek asocijuojasi su „X failai“, bet ir pats serialas prisodrintas devinto dešimtmečio garsų, kurie dar labiau sustiprina įspūdį, kad kūrinys išties nori mus nunešti į to meto epochą.

Galėtumėt paklausti, kodėl verta žiūrėti šį serialą? Ir aš Jums galėčiau atsakyti, kad vien dėl devinto dešimtmečio rekonstrukcijos, bet tai būtų nepilnas atsakymas, nes ir pati istorija teikia kažkokio keisto intelektualinio pasitenkinimo, kai atpažįsti vieną ar kitą pasakojimo elementą ir gali susieti su jau matytais senaisiais filmais, dėl kurių vaikystėje negalėdavome ramiai užmigti. Ir, žinoma, aktoriai, puikioji Winona Ryder. Nenustebkite, kad po pirmosios serijos suabejosite, ar verta žiūrėti toliau, nes serialas tausoja pirmojoje serijoje intrigos, tačiau mane sužavėjo atmosfera, kad po antros serijos net nebeabejojau, kad žiūriu ne šiaip sau serialą, o gerą serialą. 

Pirmojo sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nuotaka" / "La Novia"

Sveiki,

Grįžtu prie nepriklausomo rimto kino ir peržvelgiu dar nematytus „Kino pavasario“ filmus. Šįkart teko pamatyti Gojos apdovanojimams nominuotą ispanų režisierės Paula Ortiz filmą „Nuotaka“ (ispan. La Novia) (2015), kuri vienus lietuvius labai sužavėjo, o kitus labai nuvylė. Tiesą sakant, nieko šios režisierės nesu matęs, tačiau tas, kas „prisikasa“ iki Gojos, man visada rūpi ir smalsu sužiūrėti, juolab, kad labai mėgstu ispanų kiną.

„Nuosaka“ iš esmės siužetu yra banaliausia, ką esu paskutiniu metu matęs – siužetas absoliučiai primena „Telemunda presenta“ studijos Lotynų Amerikos muilo operą – meilės trikampio formulė, du vyrai dėl vienos moters suremia pečius. Sakyčiau, nuobodu ir net pats velnias nenuvarytų žiūrėti tokio šlamšto, bet... Bet! Filmas unikalus savo ypatinga estetine raiška. Labai gražiai nufilmuotas, operatoriaus dėmesys subtilumui, aistrai, pagrindinės veikėjos akims ir jos emocijoms. Gal kai kam pasirodys filmas pernelyg emocionaliai perspaustas, o vaizdai pernelyg poetiški, tačiau, bent man, jie labai patiko. Nuostabaus grožio aktorė Inma Cuesta sukūrė stulbinamą veikėją, pilną kančios ir pasimetimo. Gražus apšvietimas, dėmesys judesiui ir garso takeliui kelia apskritai pasigėrėjimo jausmą.

Vis galvoju, ar gali būti geras filmas be gero siužeto? Tikriausiai „Nuotaka“ tikrai nėra šedevras, tačiau retai raiškos priemonės ištraukia filmą iš purvyno. Dejuojantiems, kad filmas pernelyg dvelkia muilo opera, reikia priminti, kad pjesė parašyta paties F. G. Lorcos XX a. pirmoje pusėje, todėl nereiktų pernelyg peikti aistringų pliūpsnių. Kad ir kiek besurasčiau visai pagrįstų priekabių juostai, ji vis tiek man labai patiko, todėl rekomenduoju kino gurmanams (ir ne tik) patiems „pasimėginti“, net neabejoju, kad iš būrio žiūrovų irgi atsiras įvairiausių nuomonių. Bet kokiu atveju, filmas nėra prastas, labiau, manau, lems šiaip „skonio reikalas“.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Nuoroda į „Kino pavasario“ puslapį: ČIA

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Billy Joel "Honesty"

Sveiki,

Yra dainų, kurios pasimiršta, praeina penkeri ir daugiau metų ir vėl „įšoka“ į klausomų dainų sąrašus. Viena tokių dainų yra amerikiečių atlikėjo Billy Joel daina „Honesty“ (liet. Sąžiningumas). Billy Joel gimė 1949 metais ir iki šiol sėkmingai tęsią muzikinę karjerą. Jį galima apibūdinti kaip talentingą pianistą, kompozitorių ir dainų autorių. Tikriausiai sunku patikėti patiems lietuviams, bet šio atlikėjo aukso amžius apima 1970-1990 metus, jis  pelnė 6 „Grammy“ ir dar nominuotas 23. Jo albumų pasaulyje parduota per 150 milijonų kopijų ir jis laikomas vienas iš sėkmingiausių atlikėjų žmonijos istorijoje.

Atlikėjas išleido 13 originalių studijinių albumų, neskaitant hitų ir rinktinių. Jo daina „Honesty“ yra iš šeštojo albumo „52-oji gatvė“ (1979) trečiasis singlas, sulaukęs daugiausia tik teigiamų kritikų vertinimų. Gal tai nėra sėkmingiausia atlikėjo daina ir Billboard reitinge pasiekė viso labo 24 vietą, tačiau auksiniu jis tapo Prancūzijoje ir Japonijoje. Šią dainą gyvai yra dainavęs pats Elton John.

Iš esmės tai aštunto dešimtmečio pabaigos baladė, kuri, kaip ir daugelis to meto kūrinių tiesiog griebia už širdies ir kelia kažin kokį sunkiai įvardijamą nostalgijos jausmą. Būtent šį gražų kūrinį noriu, kad išgirstumėt dabar:

Jūsų Maištinga Siela