Filmas: "Nuogas" / "Naked"

Sveiki,

Gerai, pasinėriau paskutiniu metu į bukas komedijas, tikėdamasis kažin kokio atsipalaidavimo ir po „Mergų baliaus“ puoliau žiūrėti filmo „Nuogas“ (angl. Naked) (2017). Laibai neoriginalus pavadinimas žadėjo lyg ir neblogą juoko dozę, kai lifte kaskart prabundantis nuogas vyrukas skuba į savo paties vestuves, tačiau nuolatos nespėja. Gerai, filmo siužetas banalus, o apie tą akimirką prie altoriaus amerikietišką susireikšminimą jau pernelyg daug sukurta parodijų, tarsi tos akimirkos tobulybė būtų pats svarbiausias gyvenime dalykas, bet velniai nematė, kur kas smagiau žiūrėti į nuogalių, kuris pačiais įvairiausiais būdais vis susimauna.

Taip, filmas lėkštas, filmas nuobodus, filmas juokina, bet dar labiau nuvilia. Gal dėl to, kad šįkart daugiau ar mažiau viskas buvo vėlgi nuspėjama, situacijos jau tokios matytos reklamoje, Katy Perry vaizdo klipe ar dar velniai žino kur, kad net iki galo filmo nebesinori žiūrėti, kadangi atomazga jau aiški po 20 minučių seanso. Iš esmės idėja, kad kartojasi kaskart viskas iki lemtingo varpų skambesio jau tokia nudėvėta ir nebeverta dėmesio, kad tik prastas parodijas ir belieka kurti. Iš esmės tikėjausi iš šio filmo pasijuokti, tačiau pradėjau krimstis, kad per tą laiką galėjau pažiūrėti išties gerą filmą. Deja, filmo nerekomenduoju.

 

P. S. Štai jums ir kanalo „Netflix“ kokybės garantas!

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 36/100

IMDb: 5.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mergų balius" / "Rough Night"

Sveiki, 

Taigi dar vienas filmas apie pamerges ir jų nuotykius bei besaikį kvailumą „Mergų balius“ (angl. Rough Night) (2017). Tiesą sakant, mėgtu tokius filmus kaip „Sunokusios pamergės“ ir kitos kvailų situacijų komedijas, nes jie puikiai „susiėda“ prieš miegą ir yra neblogas vaistas blogai nuotaikai. Deja, „Mergų balius“ negali pasigirti nei kažin kokiu įdomiu scenarijumi ar netikėtomis situacijomis, nes apie nepavykusius mergvakarius, „numirusį“ striptizo šokėją, alkoholį bei kokainą tikrai yra sukurta ne viena panaši komedija, bene labiausiai panašus, sakyčiau, yra filmas „Senmergės“.

Žinoma, filmą galima kaltinti pigumu ir paviršutiniškumu, tačiau nereikia kažko ir tikėtis, nes savo misiją filmas atlieka – linksmina žiūrovą. Kadangi daug tokių filmų vis dėlto nežiūriu, tai „Mergų balius“ man žiūrėjosi gan linksmai ir tikrai juokiausi iš to paviršutiniškumo ir neįtikėtinų situacijų. Tiesą sakant, kai kurių dalykų ir juokelių net nesupratau. Ypač to vaikino, kuris prisipirko sauskelnių ir sėdo į mašiną – kurių galų gerti tuos energetinius gėrimus ir šlapintis į pampersus, jeigu greitai galėjo užsukti į bet kurią degalinės WC? Dėl juoko? Nelabai vykęs juokelis. 

Tikriausiai šiame filme labiausiai erzinantis dalykas buvo ne paviršutiniškumas, kiek nuspėjamas scenarijus, ypač kriminalinė scenarijaus dalis pernelyg banali, tačiau visumoje filmas bent jau man suteikė džiaugsmo, dėl ko parašysiu visgi didesnį nei gali atrodyti filmo įvertinimą. Jeigu reiktų rinktis, visgi kino teatre šį filmą aplenkčiau, tačiau jaukiai pažiūrėti ant kušetės prieš miegą tinka idealiai.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 5.2

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Rugsėjo 1-ąją įžvelkime optimizmo švyturio šviesas

Sveiki,

Rugsėjo pirmoji! Kokia nuostabi šventė! Sėlinau pro vieną mokyklą ir praėjau pro pasipuošusią mamą kartu su devintoku. Jis dėvėjo apiplyšusius džinsus ir marškinėlius su baisiais užrašais. Eina kaip paskutinis šioj žemėj maištininkas ir sako mamai:

– O man visiškai pochuj, kas ką, blet, daro.

Mama jam antrina:

– Taip, taip...

Štai ir gyvenimo ištrauka. Gerai, pradėjau labai negatyviai, tačiau paskutiniu metu vis einame link to, kad mokytojas verčiamas tarnautoju, o mokykloje svarbiausias asmuo – mokinys. Mokytojas lieka tik inkščiantis dėl atlyginimo ir kritusio statuso asmuo, į kurį mažiausiai kas kreipia dėmesio, kasmet reikalavimai jam didėja, tačiau aplinkinių nuomonė tebėra ta pati: sėdėk, mokytojau, tyliai, kelk kvalifikaciją ir nedrįsk dejuoti. Žodžiu, nokautas. 

Bet grįžkim prie pochuj. Net neabejoju, kad atsakomybė pirmiausia kristų ant to devintoko mokytojo. Niekaip nepamiršiu Andriaus Tapino leptelėtus žodžius, kai komentavo jaunas paneles, kurios prieš keletą metų dalyvavo Miss buvusios Sovietų Sąjungos grožio rinkimuose, A. Tapinas tai traktavo gana teisingai – kaip tėvynės išdavystę, tačiau pirmiausia buvo įvardyta, kad turėtų būti gėda tų panelių mokytojams. Tarsi mokytojai, mokydami sąmoningumo, kaskart už kiekvieną individą turėtų prisiimti atsakomybę. Už 500 eurų išmokyti kiekvieną žvelgti į pasaulį patriotiškai viena kryptimi, optimistiškai ir kultūringai elgtis! Šalia to devintoko staiga įsivaizdavau dar ir pavargusį ir nervais ištampytais mokytoją, kuris irgi pritaria: taip, taip, gal ir viskas išties pochuj...

Iš tikrųjų ne taip norėjau parašyti. Norėjau pasidžiaugti, bet tikriausiai esu įtrauktas į tą bendrą negatyvų ratą, visur įžvelgti (ne)pavyzdines situacijas. O pavyzdinių yra! Visiems šįkart norėčiau palinkėti ne kaltinimų ir susilaikymo nuo atsakomybės, bet įžvelgti teigiamą pusę ir galiausiai girti ne tik mokinius, bet ir mokytojus. Reiktų daugiau teigiamų atsiliepimų ir pavyzdžių, kurie kažkur „nueina“ į antrą planą po purvinų skandalų, atkišami visuomenės rykliams kaip delikatesą, kad pamažu iš tikrųjų imama tikėti, jog ir tėvams, ir mokiniams, ir mokytojams viskas giliai pochuj. Taip nėra ir niekada nebus, nors ir kiek besistengtų sutrypti ir eilinį kartą „įrodyti“, kaip viskas blogai Lietuvoje ir vis kudakuoti tą „viskas, ryt emigruoju!“. 

Linkiu, kad kasmet Rugsėjo 1-oji būtų ne pochuj ir iš tikrųjų būtų svarbu, kas ką daro. Nebijokime daryti gerą ir mažiau vieni kitus teisti. To ir linkiu Rugsėjo 1-osios proga!

Jūsų Maištinga Siela