Šiauliai. Šiaulių herbas: istorija, kas pavaizduota, reikšmė, simboliai, pašto ženklas, heraldika

 

Laba diena, skaitytojai,

 

Šiaulių miesto herbas – tai vienas svarbiausių miesto heraldikos simbolių, atspindinčių jo turtingą istoriją. Šiuolaikinio didžiojo ir mažojo herbo ištakos siekia 1791 m., kai Šiauliai gavo laisvojo miesto teises. Šiuolaikinio herbo etalonus, remdamasis išlikusia rašytine ir ikonografine medžiaga bei ankstesniu 1968 m. sukurtu herbu, atnaujino dailininkas Agnius Tarabilda. Heraldikos komisija aprobavo jo darbą 2001 m. rugpjūčio 30 d., o tų pačių metų rugsėjo 5 d. jį patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas. Naująjį herbą Šiauliams iškilmingai įteikė prezidentas Valdas Adamkus.

 

Šiaulių didysis herbas – tai perskeltas skydas su papėde. Heraldiškai dešinėje pusėje raudoname lauke pavaizduotas šėlstantis juodas lokys su sidabriniais liežuviu, nagais ir antkakliu. Šis lokys, be abejo, simbolizuoja Žemaitijos kraštą, kuriam priklauso Šiauliai. Kairėje, mėlyname lauke, spinduliuoja auksinė Apvaizdos akis – šis simbolis buvo populiarus Ketverių metų Seimo laikotarpiu ir reiškė aukštesnių jėgų globą reformoms. Sidabrinėje skydo papėdėje žingsniuoja raudonas jautis, simbolizuojantis Stanislovo Augusto Poniatovskio giminės herbą, taip pagerbiant karalių, suteikusį Šiauliams privilegijas. Virš didžiojo herbo skydo puikuojasi purpurinė kunigaikščio karūna, pabrėžianti miesto statusą ir istorinį ryšį su Žemaitijos kunigaikštyste. Skydą iš šonų puošia lauro šakelės, simbolizuojančios pergalę ir išmintį, kurios buvo įprastos miestų herbuose naujojo klasicizmo epochoje. Mažasis herbas išsiskiria tuo, kad neturi kunigaikščio kepurės ir lauro šakelių, paliekant tik pačius pagrindinius simbolius skydo viduje.

 

Istoriniame kontekste, Šiaulių herbas patyrė nemažai pokyčių. 1791 m. patvirtintame pirmajame herbe be lokio, Apvaizdos akies ir Poniatovskių veršio taip pat buvo lotyniškas įrašas "MEMORIA STANISLAI AUGUSTI 1791". Vėliau, prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, herbe atsirado rusiški simboliai. Nuo XIX a. pradžios karališkąją karūną pakeitė Rusijos dvigalvis erelis. Apatinėje herbo dalyje iš trijų senųjų simbolių buvo palikti tik du – lokys ir Apvaizdos akis, nes Stanislovas Augustas buvo atsisakęs sosto. Po 1831 m. sukilimo, carinės valdžios bandant sunaikinti istorinius simbolius, herbe liko tik dvigalvis erelis. Galutinai senoji simbolika buvo išginta 1845 m. patvirtintame herbe, kurio viršutinėje dalyje buvo Kauno gubernijos herbas, o apatinėje – trys javų gubos, simbolizuojančios žemdirbystę. Šis herbas vėliau buvo kritikuojamas kaip neatitinkantis heraldikos taisyklių, bet nauji projektai nebuvo patvirtinti.

 

Tarpukariu, atgavus nepriklausomybę, buvo bandoma atkurti istorinį herbą. Dailininkas Tadeušas Dmochovskis sukūrė naują herbo versiją, kuri logiškai sujungė visus tris istorinius simbolius viename skyde. Jo sukurtas herbas pateko į Šiaulių miesto antspaudus. Sovietmečiu herbas patyrė dar vieną pertvarką, nes religinės Apvaizdos akies simbolis nedera su sovietine ideologija. Dailininkas Arūnas Tarabilda sukūrė istorinį herbą, kuriame Apvaizdos akį pakeitė saulė, o veršį – jautis, tačiau šis herbas buvo uždraustas.

 

Galutinis, šiandien naudojamas, Šiaulių herbas – tai puikus pavyzdys, kaip per daugelį šimtmečių kintantys politiniai ir socialiniai vėjai paveikė miesto simboliką. Jame susilieja Žemaitijos krašto istorija, laisvės ir Apvaizdos idėjos bei pagarba istoriniams ryšiams su karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Dailininko Agnius Tarabildos atkurti ir patvirtinti herbo etalonai sėkmingai sujungia visas šias reikšmes, atkuria istorinį teisingumą ir sukuria šiuolaikišką, tačiau giliai istoriškai pagrįstą miesto simbolį.

 

1999 m. Šiaulių miesto herbas buvo įamžintas pašto ženkle, kuris tapo devintuoju pašto ženklu serijoje „Lietuvos miestų herbai“.

 

Maištinga Siela