2016 m. kovo 29 d., antradienis

Filmas: "Besivaikantys mirtį" / "Flatliners"




Sveiki, 

Būna visai neblogų dešimto dešimtmečio perliukų filmų, kurie pas mane „ateina“ dėl aktorių, kažkaip norisi susigrąžinti Julia Roberts į ekranus, nes paskutiniai šarmingi vaidmenys man labai patikę, tačiau kuo jaunesnė ji kine, tuo man ji atrodo banalesnė, galgi net ne ji, o vaidmenys ir filmai. Štai vienas mistinis fantastinis filmas su siaubo elementais „Besivaikantys mirtį“ (angl. Flatliners) (1990) lyg ir turėjo visus šansus mane nustebinti, tačiau žiūrėjau filmą gana sunkiai, net su mintimi, kad esu vaikystėje „lūžinėdamas“ mamytės lovelėje matęs, kaip koks deja vu.

Išties filmas turi ir gerų ketinimų bei idėjų – sužadinti žiūrovo fantaziją, priversti jį pasijausti arčiau mirties ir perteikti sapno mistines transcendentinės erdvės pojūčius. Gerai, viskas lyg ir gerai, tačiau vis galvojau: Dieve, tu mano, pulkelis puikiausių studentų, su protingomis galvomis, atsidavę medicinai, skrodžia lavonus ir šitaip su mirtimi ima žaisti kaip koks gatvės vaikų būrys laiptinėje su adata besikviečiantis dvasias. Kur jų galvos, žaidžiant su savo gyvybėmis? Na, gerai, J. Robers herojė norėjo pasimatyti su giminaičiais, tačiau kiti? Toks jausmas, kad visai nevertinama gyvybė. O dialogai? Kažkokie neįtikinantys, struktūruoti ir nuspėjami veiksmai, pritrūko man gyvumo, kažkokio neperdėto vientiso nusibodusio formato. Su tekstais režisierius galėjo padirbėti kur kas labiau.

Kas labiausiai visame šiame filme patiko, tai tikriausiai tos veikėjų patirtys, gražiai ir estetiškai perteiktos ribos tarp gyvenimo ir mirties, noras atpirkti ir suvesti sąskaitas su sąžine ir žmonėmis – gal kiek vėlgi didaktiškai visa tai atrodo, lyg ir teatrališkai, bet visumoje visai neblogai. Kai kada pavykdavo pasiekti tos puikios kine jau nebesamos dešimto dešimtmečio kino žiūros rakurso, savotiško stiliaus, o kai kada tiesiog dėl nuspėjamumo praplaukdavo kaip padėklas su prastu užkandžiu ir nelikdavo jokios dvasios.

Šiaip filmas „pusėtinas“. Mano akimis, yra kur kas geresnių kūrinių, bet turiu visai neblogą nuojautą, kad neišrankiam žiūrovui ir mylintiems Julia Roberts, ar kokį kitą iš šio filmo aktorių, visgi patiks.

Mano įvertinimas: 5/10
IMDb: 6.5


Jūsų Maištingi Siela

Filmas: "Deadpool" / "Deadpool"




Sveiki,

Vienas labiausiai komentuotinų šio pavasario filmų be jokios abejonės yra „Deadpool“ (angl. Deadpool) (2016), kuris iš proto išvarė minias – vieni nusiminė, kiti išėjo pakeltais pirštais, kad filmas puikus. Jau kuriamas filmo tęsinys, ir aš galvoju, kodėl gi ne, juk „Pagirios Las Vegase“ antroji dalis tikrai nebuvo prastesnis variantas už pirmtaką, tačiau trečioji dalis – žinot, pradeda nusibosti. Čia kaip su tuo krauju, kūrėjai ir verslo magnatai užuodžia naftos gręžinius nors ir už 100 kilometrų. 

Grįžtant prie filmo, pasakysiu, kad patiko. Tikrai, kažkaip absoliučiai prablaškė šis komedijos ir super herojaus miksas. Kažkaip šis miksas visai įtikino ir išvengė skystos banalybės, kurią kartais pateikia parodijų filmai, iš kurių norisi išeiti jau po penkių minučių, bet tik ne „Deadpool“. Tiesa, kai kada lietuviai yra tikrai keisti. Kai kada filmų pavadinimus išverčia taip, kad tiesiog gėda darosi prieš visą pasaulį, negi dabar negalėjo kažkaip sulietuvinti, pasitelkdami fantaziją? Tiesiog.

Taigi, super herojus iš pradžių žiūrovams prisistato kaip homoseksualus herojus, o vėliau paaiškėja „X-meniška“ meilės istorija su mergina ir dėl ko visa ši velniava. Aišku, ta dalis, kai herojus suserga vėžiu primena banalų kritimą lygioje vietoje – toji drama neįtikina, neįtikina ir ta banalybė, kad jis nesirodo savo meilei nudegintu kūnu, velniai žino ko bijodamas – ego? Jaunystės prarasto fizinio patrauklumo? Panašu iš serijos: neturiu gražios suknelės, į vakarėlį neisiu. Priešingai, nei būtų galima pamanyti, man labiausiai patiko, liaudiškai sakant, filmo bajeriai. Tas plepus šelmis šmaikštuolis išties tyčiojasi iš super herojų stoiškumo ir tai jis daro taip taikliai – bravo scenaristams bent jau šiuo aspektu. Nepaisant kai kurių nuvalkiotų dalykų, filmas gyvas, dinamiškas, šmaikštus ir pakeliantis nuotaiką. Taigi.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 8.4


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. kovo 26 d., šeštadienis

Filmas: "Šokantys arabai" / "Dancing Arabs"




Sveiki,

„Kino pavasario“ repertuaras jau savaime yra kokybės rodiklis, todėl nepraleidžiu pažiūrėti ir seniau rodytus šio festivalio filmus. Šįkart apie izraelietišką filmą „Šokantys arabai“ (angl. Dancing Arabs) (2014), kuris jau savaime sufleruoja, jog bus kažkuo politiškai karštas ir, kaip neretai būna šios šalies filmams, militaristiškas. Na, gal pradėsiu nuo tokio nevykusio vertinimo, kaip „tikėjausi kažko daugiau“. Ir žinoma, tikėjausi, tačiau jau nuo pat pradžių keistai pinasi tarpusavyje nederantys žanrai.

Filmo pradžia, kai berniukas nukrenta besukiodamas anteną, panaši į komediją, kai supuola šeima, o kitą akimirką jau visi kvatoja spoksodami TV ant sofos. Palaukit, kur aš papuoliau? Toliau – bėga metai, politinė atmosfera Izraelyje keičiasi, berniukas suauga, išvažiuoja į sostinę studijuoti ir prasideda naujas žanras – romantinė drama, kur svarbi socialinė atskirtis, kultūrų draugystė ir priešiškumas, jis, būdamas arbų kilmės, pamilsta žydę. Toliau kiti etapai – nauja moteris, kuri padovanoja savo sūnaus tapatybę... lyg ir viskas gerai, lyg ir įtikina, tačiau kažkaip visumoje filmas pasirodė banalus, lyg ir komedija, lyg ir norėjo parodyti politinius ir istorinius niuansus, lyg ir išvis tapatybės virsmą... Filmas gana eklektiškas, todėl visumoje, kur lyg ir nugali meilė, viskas atrodo brokuota filme. Jeigu siužetą perkeltumėme į Holivudą ir tą pačią istoriją pasakotume amerikietiškoje aplinkoje, tai filmo išvis nebūtų įmanoma žiūrėti. 

Taigi, darau išvadą, kad filmas, bent man, pasirodė įdomus tiek, kiek egzotiškumo davė politiniai niuansai ir istorinis kontekstas. Paties herojaus asmeninis gyvenimas ir jo meilė bei drama mažai kuo jaudino, lyg būtų nutolusios kasdieniškos paauglių santykių problemos, kurios trukdo mokslams ir kitiems siekiams. Tik politiškumas, dėmesys istorinei eigai ir šiaip edukacinių barjerų ištroškusioms gurmano lietuviškoms akims gali pasirodyti visgi įdomus šis filmas.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 7.3


Jūsų Maištinga Siela