Šios dienos citata: Ernő Rubik (Ernas Rubikas) apie sėkmę, nesėkmę ir pasimokymą iš klaidų

 

Sveiki,

 

Esu iš tų žmonių, kurie išgyvena nesėkmes labai skaudžiai. Man sunku į savo klaidas ir nesėkmes, pralaimėjimus žiūrėti kaip į pamokas, nes dažniausiai po blogų patirčių esu linkęs ne tik nuleisti vėliavas, bet galutinai atsitraukti ir pripaišyti nevykėlio etiketę. Suvokiu, kad tai amžini žmogiškieji procesai, tačiau kažkas tikriausiai žmoguje yra daugiau, kas jį valdo, tad pavydžių vengrų genijui, kad jis gali šitaip lengvai (tikriausiai) deklaruoti nesėkmės procesus.

 

„Nesėkmė – esminė kūrybinio proceso dalis. Ji mus moko kuklumo, susitaikymo ir to, kaip svarbu mokytis iš savo klaidų.“ Ernő Rubik

 

Ernas Rubikas (Ernő Rubik) – žymus vengrų išradėjas, architektas ir profesorius, geriausiai žinomas kaip garsiojo Rubiko kubo kūrėjas. Gimęs 1944 m. liepos 13 d. Budapešte, Vengrijoje, Ernas Rubikas nuo mažens buvo apsuptas kūrybinės ir inžinerinės aplinkos. Jo tėvas, Ernő Rubik vyresnysis, buvo aviacijos inžinierius ir sklandytuvų konstruktorius, o motina – poetė. Ši aplinka neabejotinai prisidėjo prie jo pomėgio spręsti problemas ir domėjimosi dizainu. Jis studijavo skulptūrą Dailės ir taikomųjų menų vidurinėje mokykloje, o vėliau – architektūrą Budapešto technologijos universitete, kurį baigė 1967 m. Vėliau studijas tęsė Vengrijos taikomųjų menų akademijoje, kur įgijo interjero architektūros ir dizaino diplomą.

 

Ernas Rubikas didžiąją dalį savo profesinės karjeros paskyrė architektūrai ir dizainui. Po studijų jis dirbo architektu, o vėliau tapo profesoriumi Budapešto taikomųjų menų koledže. Čia jis dėstė dizainą ir ieškojo būdų, kaip geriau paaiškinti studentams erdvinės transformacijos ir aprašomosios geometrijos principus. Būtent šis pedagoginis poreikis ir kūrybinė smalsumas paskatino jį kurti trimates konstrukcijas ir galvosūkius, kurie padėtų vizualizuoti sudėtingas idėjas. Jo paties žodžiais, universitetas ir gautas išsilavinimas suformavo jo gyvenimą, suteikdami galimybę įgyti žinių ir įgūdžių, reikalaujančių daug praktikos, atkaklumo ir kruopštumo. Architektūros srityje jis žavisi tokiais kūrėjais kaip Frankas Lloydas Wrightas ir Le Corbusier.

 

Rubiko kubas, iš pradžių vadintas „Magijos kubu“ (Magic Cube), buvo sukurtas Ernő Rubiko 1974 metais. Jis sukūrė šį mechaninį galvosūkį, kad padėtų savo studentams geriau suprasti trimatės erdvės judėjimą ir struktūras. Pats Rubikas teigia, kad jo įkvėpimas atėjo iš tėvo, kuris buvo gerbiamas inžinierius. Kubą sudaro 26 maži kubeliai, besisukantys aplink centrinį nematomą mechanizmą, o kiekviena iš šešių kubo sienelių yra skirtingos spalvos. Pagrindinis uždavinys – kubą sutvarkyti taip, kad kiekviena iš šešių sienų būtų vienos spalvos.

 

Pats Rubikas pripažino, kad jam prireikė mėnesio, kad išspręstų savo paties sukurtą galvosūkį. Studentai greitai pamėgo kubo koncepciją, todėl jis nusprendė patentuoti ir pradėti jį platinti. 1975 m. Rubikas pateikė paraišką patentui, o 1977 m. jis buvo išleistas į Budapešto žaislų parduotuves. Visame pasaulyje jis išpopuliarėjo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje, kai 1980 m. kompanija „Ideal Toy Corp.“ pradėjo jį pardavinėti tarptautiniu mastu kaip Rubiko kubą. Jis tapo populiariosios kultūros simboliu ir vienu perkamiausių žaislų istorijoje, pardavus daugiau nei 400 milijonų vienetų. Rubiko kubas ne tik tapo pasauliniu fenomenu, bet ir padarė didžiulę įtaką matematikos, algoritmų ir kompiuterijos srityse, įkvėpdamas daugybę tyrimų ir kūrinių. Jis pademonstravo erdvinės vaizduotės ir loginio mąstymo svarbą, tapdamas ne tik žaislu, bet ir mokomąja priemone, skatinančia kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius. Nors Rubikas sukūrė ir kitų galvosūkių, tokių kaip „Rubik's Magic“ ir „Rubik's Snake“, Rubiko kubas neabejotinai išlieka jo didžiausiu ir labiausiai atpažįstamu išradimu.

 

Ši Erno Rubiko citata puikiai atspindi jo požiūrį į nesėkmę kaip neatsiejamą kūrybinio proceso dalį. Ji pabrėžia, kad klaidos nėra kliūtis, o veikiau vertinga pamoka, kuri moko mus kuklumo, susitaikymo su realybe ir įžvalgos, kaip tobulėti. Norėčiau taip mąstyti ir gyventi.

 

Maištinga Siela