Filmas: "Pasibjaurėjimas" / "The Repulsion"

Sveiki,

Šįkart noriu pristatyti dar vieną Roman Polanski matytą kino juostą „Pasibjaurėjimas“ (angl. The Repulsion) (1965). Na, po neseniai pamatyto „Rozmari kūdikio“, kuris padarė tikrai gerą įspūdį, nutariau pažiūrėti ir kitus senuosius R. Polanski filmus. Filmas „Pasibjaurėjimas“ žadėjo kažką panašaus į prieš tai matytą filmą. Galiu pasakyti, kad nesuklydau buvo verta nuo pat pradžių.

Filmas gana senas, septinto dešimtmečio vidurys, bet režisieriui su paprasta kamera pavyko išgauti nepaprastų dalykų. Intensyvumas, elegancija, garsai, vaizdai, priartinimai stambiu planu... Viskas tiesiog trykšte trykšta. Iš pradžių filmas gana žiūrėjosi neįprastai, kadangi nervino Catherine Deneuve vaidyba, gal net ne vaidyba, bet personažas – kažkokia nuo pat pirmųjų kadrų sudirgusi, susimigusi, ištirpusi, abejinga, apatiška ir nė iš tolo nepatiko, bet vėliau vėrėsi visai kitos filmo prasmės. Režisierius sumaniai ėmė merginą jau vaizduoti psichologinio nuokrypio etape, jis kruopščiai analizuoja merginos psichiką, žaidžia vaizduote, kriminaliniais ir siaubo elementais, kurie paverčia merginos gyvenimą tikru košmaru.

„Pasibjaurėjimas“ vaizduoja vieną iš pagrindinių temų – moters pasišlykštėjimu vyrais. Moters ir vyrų seksualinių santykių problematika iššaukia aštrų psichinį merginos konfliktą su gyvenimu ir pasauliu. Tai intensyvus vyksmas su šiurpą keliančiais padariniais. Nespalvoti, bet įtaigūs vaizdiniai turi prasmių gilumą, kuria tiesiog belieka atsidėti ir mėgautis, kaip senasis kinas vis dar stebina nūdienos žiūrovą. Beje, jau filmo viduryje atsiėmiau visus kaltinimus, kuriuos mečiau C. Deneuve, ji buvo puiki ir įdomi. Bet kokiu atveju, filmas yra perliukas.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 91/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Muzikos garsai" / "The Sound of Music"

Sveiki, kino gerbėjai,

Filmas „Muzikos garsai“ (The Sound of Music) (1965) yra tikriausiai vienas žinomiausių komercinių miuziklų pasaulyje, kurį, kaip teigia kino almanachas „1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą“, labai lengva sukritikuoti. Nepaisant savo filmo lengvumo, perdėto naivumo, kuris trykšte trykšta per vienuole norinčią tapti Mariją, filmas išlieka labai gyvas, judrus, cirkuliuojantis. Beveik tris valandas trunkanti juosta man nepabodo, atvirkščiai, kuo toliau, tuo tapo įdomiau, ką šįkart man pateiks kino klasika.

O kino klasikoje galima aptikti pačių įdomiausių dalykų. Šis lengvas gardėsis tapo ilgu tįstančiu irisu, kad užčiaupė mano kartais priekabią burną ir leido tiesiog mėgautis. Neretai pagrindinis personažas priminė Pepę Ilgakojinę arba linksmų telenovelių serialus, kada jaunatviškos neprofesionalės auklės tampa tikra namų siela ir atgaiva, užsitarnavusi vaikų prielankumą ir pripažinimą. Ilgas, gal kiek užtęstas siužetas, nors aš užtęsimo, tiesą sakant, nepajutau, panardino į klasikinę meilės istoriją be bučinių ir erotikos, kur romantika mėnesienoje savaime suranda kelią į žmonių simpatijas ir širdį... Ypatingai gražūs aktoriai, puikus Julie Andrews pasirodymas, kuris buvo įvertintas „Oskaro“ nominacija.

Po šio filmo ir vėl nenoriu nusigręžti nuo kino klasikos, nes tų dienų kine yra užkonservuota tai, ką nūdienos kine vadiname štampais ir atgyvenomis, tačiau 1965 metų juostoje jie tiesiog išsilydo ir nieko nebematai, viskas eina ir sukasi kaip kokiame spektaklyje. Žavus miuziklas „Muzikos garsai“ per pusę amžiaus padarė nemenkos įtakos ne tik kitiems miuziklams, kurie bandė atkartoti „Muzikos garsų“ išgauto gyvybingumo ir grožio, bet ir paveikė kai kurių garsių dainininkų gyvenimus, atvedė juos į sceną.

Man filmas tiko ir patiko, paliko tikrai labai geras emocijas ir įspūdį.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDB: 8.0

Jūsų Maištinga Siela