Rodomi pranešimai su žymėmis Julie Andrews. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Julie Andrews. Rodyti visus pranešimus

2025 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienis

Dienos daina: Christina Aguilera – My Favorite Things [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki, mieli skaitytojai,

 

Kadangi jau pamažu Kalėdos ant nosies, reiktų šiek tiek ir kalėdinių įrašų, tad skirsiu tai, kas dabar skamba dažnai radijo eteriuose.

 

Christina Aguilera yra, kaip žinia, žinoma dėl savo galingo balso diapazono ir gebėjimo interpretuoti klasikinius kūrinius, 20245 metais pristatė įrašą, kuris greitai sulaukė didelio atgarsio: „My Favorite Things (Live from the Eiffel Tower)“. Šis atlikimas nėra skirtas jokiam konkrečiam artėjančiam albumui ar studijiniam leidimui. Tai specialus, vienkartinis gyvas pasirodymas, įrašytas pačioje Paryžiaus širdyje – Eifelio bokšte, kuris buvo skirtas specialiai Paryžiaus Mados savaitei ir reklaminiam bendradarbiavimui su populiaria kosmetikos kompanija „MAC Cosmetics“, kurios reklamos veidu ji tapo.

 

Pati daina „My Favorite Things“ nėra originalus Aguileros kūrinys. Tai viena iš pačių mylimiausių dainų, kilusi iš legendinio miuziklo „Muzikos garsai“ (The Sound of Music), pastatyto 1959 metais. Miuziklo originaliame pastatyme dainą pirmą kartą atliko Mary Martin, tačiau pasaulinę šlovę ji pelnė 1965 metų filmo adaptacijoje, kurioje vaidino ir atliko Julie Andrews (Džulė Endrius), įkūnijusi Marijos fon Trap (Maria von Trapp) vaidmenį. Daina tradiciškai yra rami, apmąstymus skatinanti melodija, kurioje apdainuojami paprasti, bet mieli dalykai, padedantys išgyventi sunkius laikus.

 

Aguileros atlikimas „My Favorite Things“ pasižymi ryškiu žanriniu poslinkiu, atitolstant nuo ramios, miuziklo stiliaus melodijos. Jos interpretacija įgauna stiprų džiazistinį ir soul poskonį, su juntama kabareto įtaka. Ji paverčia originalų kūrinį savo firminiu stiliumi, pridėdama galingų vokalinių improvizacijų, vadinamųjų runs ir riffs, bei dramatiško crescendo. Šis stilistinis pasirinkimas yra būdingas Aguilerai, kuri dažnai remiasi džiazo ir bliuzo divų, tokių kaip Etta James ir Ella Fitzgerald, palikimu.

 

Šis gyvas pasirodymas Eifelio bokšte buvo įspūdingas vizualiai. Jis vyko naktį, su švytinčiu Paryžiaus panorama fone, kas suteikė jam nepakartojamo žavesio ir prabangos įspūdį. Pasirodymas buvo ne tik muzikinis, bet ir mados renginys, kuriame Aguilera pasirodė itin ryškiai pasipuošusi, pabrėžiant kosmetikos, kurią ji reklamavo, estetiką.

 

Kritikai ir gerbėjai Aguileros interpretaciją įvertino labai palankiai, ypač dėl jos vokalinės galios ir techninės meistrystės. Nors kai kurie galbūt ir pasigedo originalo miuziklinio naivumo, dauguma pripažino, kad Aguilera dainai įkvėpė naujos gyvybės ir dramos. Pasirodymas tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip ji geba paimti populiariosios kultūros relikvijas ir pritaikyti jas savo unikaliam, nepakartojamam stiliui.

 

Bendrai vertinant, „My Favorite Things“ tapo svarbiu momentu 2025 metų popkultūros peizaže. Tai ne tik įrodė Aguileros, kaip nepailstančios atlikėjos, statusą, bet ir sėkmingai sujungė muzikos, mados ir reklamos pasaulius į vieną efektingą ir vizualiai įsimintiną reginį. Nors ši daina nepranašauja naujo albumo, ji aiškiai parodo, kad Christina Aguilera išlieka vokaline jėga, su kuria privalu skaitytis. Šiandien siūlau paklausyti patiems.



 

Christina Aguilera – My Favorite Things

(originally by Julie Andrews)

[lyrics / žodžiai]

 

Raindrops on roses

And whiskers on kittens

Bright copper kettles

And warm woolen mittens

Brown paper packages

Tied up with strings

These are a few of my favorite things

Yeah

 

Cream colored ponies

An' crisp apple strudels

Doorbells an' sleigh bells

An' schnitzel with noodles

Wild geese that fly with the moon on their wings

These are a few of my favorite things, oh

 

Girls in white dresses

With blue satin sashes

Snow flakes that stay on my nose and eyelashes

Silver white winters

That melt into springs

These are a few of my favorite things, oh

 

When the dog bites

When the bee stings

When I'm feelin' sad

I simply remember my favorite things

And then I don't feel

I don't feel so bad

 

Raindrops on roses

And whiskers on kittens

Bright copper kettles

And warm woolen mittens

Brown paper packages

Tied up with strings

These are a few of my favorite things

 

Cream colored ponies

An' crisp apple strudels

Doorbells an' sleigh bells

An' schnitzel with noodles

Wild geese that fly with the moon on their wings

These are a few of my favorite things

 

Girls in white dresses

With blue satin sashes

Snow flakes that stay on my nose and eyelashes

Silver white winters

That melt into springs

These are a few of my favorite things

 

When the dog bites

When the bee stings

When I'm feelin' sad

I simply remember my favorite things

And then I don't feel so sad

 

Maištinga Siela

2022 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienis

Filmas: "Pakalikai 2" / "Minions: The Rise of Gru"

 Sveiki,

Daugelis iš mūsų vitamino D ir geros nuotaikos pasikrauna vasarą iš saulės, bet tiems, kurie mėgsta kompaniją, naktinėti ar šiaip su šeima praleisti linksmą laiką, manau, pro šalį nepraeis pro naujausią animacinį filmą visai šeimai „Pakalikai 2“ (angl. Minions: The Rise of Gru) (2022), kurį režisavo Kyle Balda su savo komanda. Priminsiu, kad pirmoji dalis pasirodė 2015 metais ir beregint tapo kultiniu animaciniu filmu. Tiesa, geltoni „pampačkiukai“, kuriais „Maxima“ prekiauja, atsirado gerokai iš anksčiau t. y. 3 dalių animacinių filmų „Bjaurusis aš“ serijoje, kuris pirmąkart pasirodė 2010 metais ir yra iki šiol laikomas sėkmingiausiu ir geriausiu šios frančizės dalimi.

Tiesą sakant, įdėmiai neseku naratyvo, kas kiekvienoje dalyje įvyko ir kokia šių istorijų evoliucija, tačiau, kaskart pasirodžius kokiai nors daliai, drauge su šeima labai mielai pažiūrime. Naujausioje „Pakalikų“ dalyje pasakojama istorija apie jaunas bjauriojo aš vardu Gru dienas, kai dar būdamas mokyklos suole, jis svajojo tapti geriausiu pasauliu piktadariu. Tai, žinoma, juokinga, nes nė vienas vaikas nesvajoja juo būti, tačiau tik ne Gru, kuris dalyvauja konkurse į blogiečių penketą, padedamas savo geltonųjų pakalikų. Galiausiai istorijos naratyvas ganėtinai primityvokas ir tie, kurie žiūri daugiau holivudinio pobūdžio animacinių filmų, aišku, jog pagrindinis veikėjas turi atlikti tam tikrą užduotį ir tapti didvyriu. Kitaip sakant, Gru turi atgauti pavogtą stebuklingą kinų zodiako akmenį, kuris per Naujuosius metus suteikia stulbinamos galios.

Nepasakosiu viso siužeto, tik pasakysiu, kad nuo jūsų priklauso, kokio amžiaus vaikams verta žiūrėti šį filmą. Labai abejoju, ar jį pažiūrėję visi užsimanys tapti geriausiais pasaulio blogiukais, nes iš Gru veiksmų ir animacinio turinio išeina neblogas oksimoronas t. y. iš tikrųjų tas blogiukas turi didelę ir plačią širdį bei geba pasirinkti teisingus dalykus. Paradoksas prieštaroje, tad manau, tai ir nulemia didžiąją filmo sėkmę. Kita sudedamoji dalis yra būtent geltonieji pakalikai, iš kurių labiausiai ir juokiamasi, nes iš vienos pusės jie labai primityvūs, kaip maži vaikai, iš kitos – jie taip pat imituoja tam tikrus suaugusiems būdingus vaidmenis. Išduosiu paslaptį, kad man juokingiausi momentai būtent ir buvo tie trys pakalikai, kurie mokėsi Kung fu kovos meno... Visgi filmo visuma tikrai nėra stebuklas ar vertas itin didelio susižavėjimo, tačiau bent kartą pažiūrėti, sakyčiau, tikrai galima.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb: 6.7



Jūsų Maištinga Siela


2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Filmas: "Muzikos garsai" / "The Sound of Music"



Sveiki, kino gerbėjai,

Filmas „Muzikos garsai“ (The Sound of Music) (1965) yra tikriausiai vienas žinomiausių komercinių miuziklų pasaulyje, kurį, kaip teigia kino almanachas „1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą“, labai lengva sukritikuoti. Nepaisant savo filmo lengvumo, perdėto naivumo, kuris trykšte trykšta per vienuole norinčią tapti Mariją, filmas išlieka labai gyvas, judrus, cirkuliuojantis. Beveik tris valandas trunkanti juosta man nepabodo, atvirkščiai, kuo toliau, tuo tapo įdomiau, ką šįkart man pateiks kino klasika.

O kino klasikoje galima aptikti pačių įdomiausių dalykų. Šis lengvas gardėsis tapo ilgu tįstančiu irisu, kad užčiaupė mano kartais priekabią burną ir leido tiesiog mėgautis. Neretai pagrindinis personažas priminė Pepę Ilgakojinę arba linksmų telenovelių serialus, kada jaunatviškos neprofesionalės auklės tampa tikra namų siela ir atgaiva, užsitarnavusi vaikų prielankumą ir pripažinimą. Ilgas, gal kiek užtęstas siužetas, nors aš užtęsimo, tiesą sakant, nepajutau, panardino į klasikinę meilės istoriją be bučinių ir erotikos, kur romantika mėnesienoje savaime suranda kelią į žmonių simpatijas ir širdį... Ypatingai gražūs aktoriai, puikus Julie Andrews pasirodymas, kuris buvo įvertintas „Oskaro“ nominacija.

Po šio filmo ir vėl nenoriu nusigręžti nuo kino klasikos, nes tų dienų kine yra užkonservuota tai, ką nūdienos kine vadiname štampais ir atgyvenomis, tačiau 1965 metų juostoje jie tiesiog išsilydo ir nieko nebematai, viskas eina ir sukasi kaip kokiame spektaklyje. Žavus miuziklas „Muzikos garsai“ per pusę amžiaus padarė nemenkos įtakos ne tik kitiems miuziklams, kurie bandė atkartoti „Muzikos garsų“ išgauto gyvybingumo ir grožio, bet ir paveikė kai kurių garsių dainininkų gyvenimus, atvedė juos į sceną.

Man filmas tiko ir patiko, paliko tikrai labai geras emocijas ir įspūdį.

Mano įvertinimas: 9/10
IMDB: 8.0


Jūsų Maištinga Siela