Sveiki, skaitytojai,
Pernai metų pabaigoje pasirodęs miuziklas, kuris
remiasi „Ozo šalies burtininko“ pasauliu ir kai kuriais veikėjais manęs pasižiūrėti
į kino salė neatvedė tik pustrečios valandos trukmės juostos ilgumas, nors
filmą jau tada daugelis kino kritikų aptarinėjo palankiai, o ir paprasti
žiūrovai negailėjo liaupsių. Bet yra vasara, per kurią galima sužiūrėti
praleistas komercines juostas ir šįkart apie Jon M. Chu režisieriaus sukurtą, sakyčiau,
šeiminiam žiūrėjimui muzikinę pasaka „Piktoji“ (angl. Wicked: Part
1) (2024). Taigi, pirmoji „Piktosios“ dalis, tad jau šių metų pabaigoje
laukia antroji epopėjos dalis.
Istorija pasakoja apie Ozo šalies provincijoje
gyvenančią ir per atsitiktinumą gimusią Elfabą, kuri išsiskyrė dėl savo
neįprastos smaragdinės žalios odos spalvos ir netikėtomis magiškomis galiomis,
kai ši supyksta ir pajunta neteisingumą. Nuo vaikystės nemėgstama tėvo,
kaltinama ir gėdinama aplinkinių dėl savo odos spalvos ir nesuvaldomų magiškų
galių, ji auga gan atsiskyrusi, įnikusi į knygas ir pan. Vieną dieną jos
jaunesnioji sesuo įstoja į koledžą, o ji turi lydėti savo sesę, nepaisant aplinkinių
patyčių. Netikėtas incidentas leidžia ir jai pačiai įstoti į burtininkų mokyklą
ir šitaip ji įsitvirtina viename kambaryje ne su seserimi, bet pačia
populiariausia mergina Galinda, kuri taip pat be proto nori išmokti kerėti,
tačiau laikosi princesės jautruolės ir viliokės įvaizdžio...
Žodžiu, šioje istorijoje nuolat dainuojama,
nekenčiama, susitaikoma, demonstruojamos atviros vertybės ir mažos niekšybės, užsimezgusi
trapi draugystė, svajonės ir kova už silpnuosius. Filme nusifilmavo aksominio ir
stipraus balso atlikėja Cynthia Eviro, pastaroji ir atliko Elfabos piktosios
vaidmenį, o jos antigoniste tapo populiarioji JAV atlikėja Ariana Grande,
suvaidinusi Galindą. Gražuolės ir pabaisos principas – populiariausia ir
nepopuliariausia mokyklos merginos gyvena viename kambaryje. Skiriasi ir
personažų vertybiniai nuostatai, laikysena, kol vieną dieną į mokyklą
neatvyksta iš tolimos karalystės studijuoti gražuolis Fijero (aktorius Jonathan
Bailey). Deja, jis iškart „atitinka“ gražuolei Galinda... Tačiau filmas
neapsiriboja vien tik meilės konkurencijos istorija, nes akivaizdu, kad čia
pridėta ir kur kas daugiau probleminių situacijų ir politinių aliuzijų į mūsų
tikrovę. Pvz., neįmanoma nesuprasti, kad žalia Elfabos spalva ir socialinis jos
atstūmimas kalba apie šių dienų rasizmą, o kalbančių gyvūnų pašalinimas iš profesūros
ir apskritai iš žmonių pasaulio rodo diktatūrinės galios ir politinius
susidorojimus su apskritai kitokios tautinės tapatybės žmonėmis ir tų žmonių
idėjų įvairove.
Visame tame prastėjančiame Ozo šalies politiniame
laikotarpyje turime tik vienintelę Elfabą, kuri elgiasi teisingai, kalba ir
nori padėti dėl galios būti empatiška. Visi kiti yra patikli pilka masė,
politiškai neraštingi, pasiduodantys ir silpni prieš autoritetus ir diktatūrines
valdžios apraiškas. Norisi tikėti, kad Elfaba bus labiau evoliucionuojanti,
tačiau šiame filme ji ištikima nuskriaustųjų ginėja, tiesmuka ir elementari. Akivaizdu,
kad Ozo šalyje nepaklusus jai uždedama piktadarės kaukė, kad dar labiau jos
bijotų ir šalintųsi. Štai taip sistema susidoroja su mąstančiais, empatiškais
ir pokyčių trokštančiais žmonėmis, o piktosios raganos įvaizdis tėra tik propagandinis
manipuliacinis įrankis. Bet „Piktojoje“ visas politinis mūsų pasaulio atšvaitas
perteikiamas, sakyčiau, taip suprantamai ir akivaizdžiai moralizuojant ilgose
teatralizuotose scenose, kad atitinka visus standartinius pasakos-miuziklo
žanrinius kanonus.
Kita vertus, dainos ir istorija surežisuotos taip
spalvingai ir dailiai, kad nekyla jokios abejonės, jog stereotipinis kūrinys
yra gerai apgalvotas ir pritaikytas masiniam kokybiškam reginiui. Geri aktorių
balsai, šokiai, gėrio ir blogio kova kuriama nepasitelkiant nieko naujo, todėl
filmas kažkiek panašus į Burtono serialą „Trečiadienė“, filmą „Gėrio ir blogio
mokykla“ – konceptas labai panašus: blogiems ir tamsiems veikėjams metas
suteikti pateisinimą ir žmogiškumą, paaiškinti ir atleisti jų niekšybes
parodant pateisinančias priežastis. Argi tai ne blogiukų aukso amžius kine?
Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 7.4
Maištinga Siela
