Dienos citata: Darius Kuolys apie sovietizacijos ir desovietizacijos procesų panašumus

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Bet iš tos sovietizacijos mes turime ir pranašumą, mes turime alergiją prievartai, mes labai greitai jaučiame, kur yra manipuliuojama, meluojama, kur pasiduodama konjunktūrai, kur išduodama laisvė, nes mes jauni būdami maištavome prieš tą įsiėdusią sovietinę imperiją, tą prievartos, melo imperiją. Ir dėl to dabar, kai matai jaunimą, pasiduodantį konjunktūrai, kai matai tas pačias klišes arba kai desovietizavimas vyksta pasitelkus tas pačias sovietines priemones, tai kaip mes galime laisvai diskutuoti, jei dalis visuomenės bijo.“ Darius Kuolys

 

Paradoksas tikriausiai tame, kad aršūs desovietizacijos rykliai, kurie griauna paminklus, keičia pavadinimus, pataikauja liaudžiai kurdami teisuolio pozas, iš tikrųjų naudoja tas pačias sovietizacijos priemones ir taip pat elgiasi ir matuoja dabarties žmones, tad belieka pritarti Dariui Kuoliui, kad mes vis dar iš dalies labai infantili, nesubrendusi visuomenė, kuri dairosi į praeitį ir bando ištaisyti diktantą, parašytą prieš 35 metus. Tai tik patvirtina prof. V. Daujotytės seniau išreikštą mintį, kad mes dar nesusigyvenom su savo praeitimi.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Darius Kuolys apie Kristijoną Donelaitį ir poemos "Metai" reikšmę lietuvių literatūrai

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Darius Kuolys neseniai savo straipsnyje tarsi atsako į Kristinos Sabaliauskaitės išreikštą mintį, kad Kristijonas Donelaitis tėra varguolių rašytojas, įdiegtas sovietmečiu, todėl jo reiktų šalintis, nes jis ne apie mus, lietuvius. Tiesą sakant, šįkart Kristinai Sabaliauskaitei nepritariu, tad cituoju D. Kuolį, kuris gina Donelaičio literatūrą.

 

„Juk iš tiesų Donelaitis „Metuose“ vaizduoja ne rezignuojančią, bet už savo išlikimą kasdieniu darbu kovojančią lietuvių bendruomenę. Studijoje „Donelaitis ir Antika“ (2005) kolegė Dalia Dilytė šią bendruomenę įtaigiai lygina su Homero tapoma Troja ir, išnagrinėjusi „Metus“, teigia, kad lietuvių poetas sukūręs tuometinėje Europos literatūroje dar nebūtą naujo tipo epą – didaktinio ir herojinio epų sintezę. Taigi tautinio epo pobūdį, sąmoningai sekdamas Vergilijumi, savo kūriniui yra suteikęs pats Donelaitis, o ne netikę vadovėlių autoriai. Patys „Metai“ yra ne tik nacionalinio, bet ir „socialinio protesto manifestas“, tai tekstas, kuriuo priešinamasi Prūsijos karaliaus ir jo dvarų valdytojų prievartai: sovietmetį ši nuostata nebuvo kūriniui primesta, tik paryškinta.“ Darius Kuolys

 

Visą straipsnį galite perskaityti čia: Darius Kuolys. Nusiginklavimas (IV)

 

Darius Kuolys, gimęs 1962 metais, yra išskirtinė asmenybė Lietuvos intelektualiniame ir kultūriniame lauke. Baigęs Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, jis tapo ne tik puikiu literatūrologu ir kultūros istoriku, bet ir aktyviu publicistu bei politikos apžvalgininku. Per savo ilgametę karjerą Darius Kuolys nuveikė daugybę svarbių darbų: nuo akademinės veiklos Vilniaus universitete, kur dėsto iki šiol, iki esminių kultūrinių ir politinių straipsnių, kurie formuoja viešąją diskusiją. Jo kritiškas požiūris į politinius, kultūrinius ir socialinius procesus, gilios įžvalgos apie Lietuvos tapatybę ir nuolatinis raginimas mąstyti kritiškai daro jį nepakeičiama figūra viešojoje erdvėje. Per savo publikacijas, knygas ir paskaitas Darius Kuolys nuosekliai kelia klausimus apie moralę, teisingumą ir valstybės prigimtį, skatindamas brandesnę ir sąmoningesnę visuomenės diskusiją.

 

Jūsų Maištinga Siela