Homeras "Iliada ir Odisėja" – naujas 2026 metų Antikos epų leidimas, kolekcinis leidimas

 

Sveiki!
 
Žinau, kad daugelis knygomanų turi savo nuomonę apie leidyklą „Obuolys“, tačiau neatimsi vieno – kai kada jie tikrai pasistengia išleisti kokybišką literatūrą, kurios nebeįmanoma rasti knygynuose. Naujausias Homero „Iliada“ ir „Odisėja“ po vienu viršeliu stebina savo prabanga ir dizainu, į kurį labai leidykla investuoja, iš kitos pusės – labai prastas ir greitai senstantis popierius. Jums spręsti, ar tai tik kičas, ar verta šį leidinį turėti savo namų bibliotekoje.
 
Leidykla „Obuolys“, atgaivindama antikines vertybes, skaitytojams pateikė išskirtinį monumentalių proporcijų leidinį, kuriame po vienu storu viršeliu telpa abu garsiausi Senovės Graikijos epai – „Iliada“ ir „Odisėja“. Pirmasis šio grandiozinio sumanymo variantas pasirodė 2020 metais ir greitai tapo literatūros gerbiamų bei kolekcininkų medžiojamu objektu, o neseniai, 2026 metais, išleista dar viena šio leidinio versija vėl atkreipė dėmesį į šiuos aktualumo neprarandančius tekstus.
 
Naujasis leidinys išsiskiria ypatingu estetiniu apipavidalinimu: jį puošia antikinių motyvų įkvėpti viršeliai, metaliniai kampai, aukso spalvos skirtukai bei kruopščiai ornamentuotos puslapių briaunos, paverčiančios šią beveik tūkstančio puslapių knygą tikra namų bibliotekos puošmena.
 
Šiuose solidžiuose leidimuose patalpintas ir vertingos įvadinės medžiagos sluoksnis, kuriame itin išsiskiria žinomos antikinės kultūros tyrinėtojos, filologės Dalios Dilytės tekstas. Jos parengti straipsniai ar įvado įžvalgos padeda šiuolaikiniam skaitytojui giliau suprasti istorinį bei kultūrinį kontekstą, jame atskleidžiama Homero epo genezė, mitologinė plotmė ir šių kūrinių reikšmė Vakarų civilizacijos savimonės raidai.
 
Profesorė įsigilinusi į Homero pasaulį padeda lengviau perprasti archajišką mintį, dievų ir žmonių santykius bei dorovines antikos herojų dilemas, kurios šiandien skamba ne mažiau aktualiai. Apskritai šie epai yra neabejotinas Vakarų literatūros ir viso humanitarinio mąstymo pamatas, padėjęs pagrindus europietiškajai naratyvo tradicijai. „Iliada“ meistriškai apdainuoja Trojos karo dramatizmą, rūsčią kariaunų kasdienybę, garbės kultą ir skaudžią žmogiškosios didybės bei lemties akistatą, o „Odisėja“ veda per ilgą, pavojų pilną klajoklio kelionę namo, atverdama žmogaus ištvermės, proto gudrumo ir ilgesio klodus. Šie kūriniai svarbūs tuo, kad juose užfiksuoti amžini archetipai ir moraliniai orientyrai, be kurių neįmanoma suprasti nei vėlesnių Europos meno epochų, nei pačios žmogaus prigimties gelmių.

 
Maištinga Siela

Dienos citata: Darius Kuolys apie Kristijoną Donelaitį ir poemos "Metai" reikšmę lietuvių literatūrai

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Darius Kuolys neseniai savo straipsnyje tarsi atsako į Kristinos Sabaliauskaitės išreikštą mintį, kad Kristijonas Donelaitis tėra varguolių rašytojas, įdiegtas sovietmečiu, todėl jo reiktų šalintis, nes jis ne apie mus, lietuvius. Tiesą sakant, šįkart Kristinai Sabaliauskaitei nepritariu, tad cituoju D. Kuolį, kuris gina Donelaičio literatūrą.

 

„Juk iš tiesų Donelaitis „Metuose“ vaizduoja ne rezignuojančią, bet už savo išlikimą kasdieniu darbu kovojančią lietuvių bendruomenę. Studijoje „Donelaitis ir Antika“ (2005) kolegė Dalia Dilytė šią bendruomenę įtaigiai lygina su Homero tapoma Troja ir, išnagrinėjusi „Metus“, teigia, kad lietuvių poetas sukūręs tuometinėje Europos literatūroje dar nebūtą naujo tipo epą – didaktinio ir herojinio epų sintezę. Taigi tautinio epo pobūdį, sąmoningai sekdamas Vergilijumi, savo kūriniui yra suteikęs pats Donelaitis, o ne netikę vadovėlių autoriai. Patys „Metai“ yra ne tik nacionalinio, bet ir „socialinio protesto manifestas“, tai tekstas, kuriuo priešinamasi Prūsijos karaliaus ir jo dvarų valdytojų prievartai: sovietmetį ši nuostata nebuvo kūriniui primesta, tik paryškinta.“ Darius Kuolys

 

Visą straipsnį galite perskaityti čia: Darius Kuolys. Nusiginklavimas (IV)

 

Darius Kuolys, gimęs 1962 metais, yra išskirtinė asmenybė Lietuvos intelektualiniame ir kultūriniame lauke. Baigęs Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę, jis tapo ne tik puikiu literatūrologu ir kultūros istoriku, bet ir aktyviu publicistu bei politikos apžvalgininku. Per savo ilgametę karjerą Darius Kuolys nuveikė daugybę svarbių darbų: nuo akademinės veiklos Vilniaus universitete, kur dėsto iki šiol, iki esminių kultūrinių ir politinių straipsnių, kurie formuoja viešąją diskusiją. Jo kritiškas požiūris į politinius, kultūrinius ir socialinius procesus, gilios įžvalgos apie Lietuvos tapatybę ir nuolatinis raginimas mąstyti kritiškai daro jį nepakeičiama figūra viešojoje erdvėje. Per savo publikacijas, knygas ir paskaitas Darius Kuolys nuosekliai kelia klausimus apie moralę, teisingumą ir valstybės prigimtį, skatindamas brandesnę ir sąmoningesnę visuomenės diskusiją.

 

Jūsų Maištinga Siela