Filmas: "Eipril vargai" / "Pieces of April"

Sveiki, skaitytojai,

Jau seniai galvojau pažiūrėti Peter Hedges filmą „Eipril vargai“ (angl. Pieces of April) (2003), kuris sulaukė puikių kritikų vertinimų. Filmo pavadinimas tiesiogiai siejasi su muzikos grupės „Three Dog Night“ 1972 metais išleistu hitu „Pieces of April“. Na, iš tikrųjų filmas mane sudomino labiausiai dėl aktorės Patricia Clarkson, kuri už antro plano vaidmenį pelnė nemažai apdovanojimų, įskaitant ir „Oskaro“ nominaciją.

Filmo privalumas, sakyčiau, yra jo trumpumas, viso labo valanda ir dešimt minučių suteikia galimybę mėgautis išskirtiniu režisūriniu braižu, kuris gerokai nutolęs nuo Holivudo. Visų pirma pasirinkta socialinė dugno aplinka – sunkiai gyvenanti Eipril laukia vėžiu sergančios mamos ir šeimos, kepa kalakutą, tačiau niekaip jai nepavyksta susidoroti su buities darbais. Visą filmą ji bando susidoroti su kliūtimis, o tuo tarpu kitame „plane“ šeima vyksta automobiliu ir taip pat atskleidžiamos jų bendravimo subtilybės. Iš esmės filmas subtilus ir truputį savo ramiu scenarijumi primena V. Woolf romaną „Ponia Delovėj“ struktūrą. Aktoriai puikiai jaučiasi vaidindami prastomis socialinėmis sąlygomis ir šiaip... filmas tikrai nėra prastas, bet kartu tenka pripažinti, kad labiau išgyvenau dėl kalakuto, nei dėl motinos ir dukters santykių.

Visgi istorija mane asmeniškai menkai jaudino ir veikė. Filmas išskirtinis savo režisūrine maniera, todėl jis šiuo atžvilgiu geras, bet nepasakyčiau, kad komedijos elementai ir šeimos tragedija sukūrė kažką itin unikalaus. Taip, filmas geras, tačiau jis šiek tiek ne mano skonio turinio ir pozicijos atžvilgiu.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 7.1 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Be abejo, turbūt" / "Definitely, Maybe"

Sveiki, kino žmonės, 

Šįkart trumpai apie iš serijos „lengvas ir neįpareigojantis“ kinas ir mano taikinyje atsidūrė „Be abejo, turbūt“ (angl. Definitely Maybe), kurį režisavo Adam Brooks. Suviliotas gana perspektyvių aktorių ir lengvo turinio, nutariau, kad šis filmas bus kaip tik prie alaus. Tiesą sakant, dėl itin lengvo turinio tikrai neklydau, nes filmas turi praktiškai visus vidutinio holivudinio filmo elementus – švytinčius ir gerai žinomus aktorius, paviršutiniškus juokelius, paviršutinišką požiūrį į istoriją ir pataikavimą žiūrovui. Ar nuo to filmas itin prastas? Galgi nevisai, tačiau pasijutau taip, lyg truputį „prašovęs“, nes galėjau išsirinkti ir geresnį filmą iš „tų lengvųjų“.

Mergaitė apšviesta lytinio švietimo iš tėvo reikalauja papasakoti prieš miegą meilės istoriją apie jos mamą. Vienintelė intrigėlė žiūrovui – neaišku, kuri iš trijų moterų yra tikroji mergytės motina, o meilės istorijos papasakojamos kaip „1000 ir viena naktis“, su mergaitės pertraukimais, kad žiūrovas nepasijustų pernelyg toli nuo dabarties taško. Iš esmės lyg kompozicija ir nebloga, principas ir idėja taip pat, tačiau realizacija pernelyg nuobodoka, lyg norėtųsi prasukti paskubomis, nes nėra įtampos (aišku, ne tas žanras), bet nėra filme aistros, intrigos. Kitaip sakant, filmas labiau skirtas lengvo popso mėgėjams, kuriems intelektualumas kine suteikia skausmą ir depresiją, o tokie kaip „Be abejo, turbūt“ geras filmas, „pats geriausias, kokį teko matyti“ tampa tos kvailos pasiaukojimo istorijos, apibrėžtos romantiniu lūpdažiu. Kitaip sakant, kine prasmės ieškančiam žiūrovui ši juosta pasirodys laiko gaišimas, užtat jis puikiai tinka prie alaus ir šiaip kompanijose, kai akis tik retkarčiais nuklysta į simpatiškus aktorius, o istorija plaukia ir praplaukia.

Filme pasirodo ne tokie jau ir prasti aktoriai. Mirtinai simpatiškas Ryan Reynolds, kaip visada švytinti Isla Fisher, mažasis talentas Abigail Breslin, puiki aktorė Rachel Weisz. Kai filmas „šiaip sau“, ką begali padaryti aktoriai? Tiesiog gražiai ir mandagiai šypsotis kameroms. Tiesiog jeigu žiūrėjimo sąrašuose turite kitą variantą – rinkitės kitą, o šitą filmą palikite tik tam atvejui, kai jau norisi žiūrėti į tapetus arba šiaip sau pabimbinėti.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela