Filmas: "Už borto" / "Overboard"

 

Sveiki,

 

Dar vienos komedijos perdirbinys, kurį režisavo Rob Greenberg yra filmas „Už borto“ (angl. Overboard) (2018), kuris pasakoja apie vienišą dviejų dukterų mamą Keitę, kuri stengiasi susitvarkyti su vaikais ir kaip nors pabaigti slaugės mokslus, kad galėtų išlaikyti vaikus. Per lemtingą atsitiktinumą ji paplūdimyje randa atmintį netekusį turtuolį Leonardą, su kuriuo konfliktavo. Iš paiko dykumo ji sukuria keistą istoriją, jog Leo yra jos vyras ir parsivedusi namo jį apgyvendina palėpėje, dienomis duodama užduotį prižiūrėti savo vaikus...

 

Filmo idėja išties nebloga. Kas nenorėtų namuose turėti vergo, kuris nudirbtų visus juodžiausius darbus? Įdomiausia, kad šioje komedijoje Leo yra absoliutus mulkis, nes praradęs atmintį net nesistengia nieko sužinoti apie save ir savo praeitį, net nepasitikrina savo asmens dokumentų, nepavarto kokio nors normalaus šeimos albumo, o besąlygiškai tiki ir priima Keitės informaciją, nors ir jaučia diskomfortą gyvendamas palėpėje.

 

Kitą vertus, tai komedijos absurdo reginys, kuriame ir neturėtų (?!) būti kokios nors logikos, filmas skirtas absoliučiai masinei pramogai. „Už borto“ prisodrintas klišinių amerikietiškų anekdotinių situacijų, žavių ir savo amplua išmanančių Holivudo aktorių, tačiau šioji komedija, kad ir kaip skaidrintų nuotaiką, ji neturi didelės išliekamosios vertės ir beveik galiu duoti nukirsti pirštą, jog ji pasimes ir pasimirš panašių „lengvų“ filmų virtinėje.

 

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 6.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vizijos" / "Visions"

Sveiki, 

Tęsiant lengvų mistinių siaubo filmų peržiūras, šįkart dar vienas pavadinimu „Vizijos“ (angl. Visions) (2015) su serialo „Be namų negerai“ ir filmo „Parduotuvių maniakės išpažintis“ gerai žinoma aktore Isla Fisher. Šįkart kaip niekad neturiu ko pasakyti apie filmą ir nesistengsiu nieko nusakyti, nes juostos turinys daugiau nei paprastas – besilaukianti moteris regi vizijas ir staiga visi aplinkiniai paverčiami keisto sąmokslo teorijos įtariamaisiais.

Filmas iš tos serijos „nieko gero, nieko ypatingo“. Apskritai tragiškiausia filmo pradžia – jau tokia be intrigos, tokia sausa, kad atrodo vien režisierius iš kokios surūdijusios priekabos nufilmavo visas vynuogynų scenas ir po to sujungė su uždarų patalpų scenomis. Galbūt kaltas ir pats scenarijus, kad beveik pusę filmo tiesiog be jausmų vilkina žiūrovą – nei sukelia emocijas, nei išgąstį, vien kažkokį drungną teliuškavimą – lyg ir įdomu, kas bus toliau, lyg ir nelabai... Absoliučiai pusei filmo trūko bent garso takelio, intrigai ar veikėjos nuotaikoms pamasinti, tuokart, pamaniau, netgi Charlis Chaplinas geriau suveiktų tokioje tyloje. Vėliau, aišku, siužetas išsibalansuoja, prasideda mistiniai dalykėliai, kūrėjai bando pritraukti filmą jau prie mistinio „mindfuck‘o“, tačiau tik filmo finale, atskleidus kortas, galima šiek tiek suklusti ir pagalvoti: o ką aš veikiau viso filmo seansą? O ką veikė filmas, kad negalėjo manęs sudominti?

Nepaisant simpatiškosios Islos būvimo, filmas skystoko užpildymo, pirmoji filmo pusė absoliučiai be intrigos ir nyki, antroji lyg ir verčia jau suklusti, tačiau visumoje kelnės jau nusmauktos – toks nei sausas, nei šlapias kūrinys, skirtas lengvam pasisėdėjimui prie kepintų ir sūdytų saulėgrąžų pakelio ir „bliūdu“ lukštams ant kelių.

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb: 5.3

Jūsų Maištinga Siela