Trumpasis Booker Prize 2020 sąrašas be Hilary Mantel / Booker Prize 2020 Short List

Sveiki, Booker premijos sekėjai!

Štai ir išaušo diena, kai paskelbiamas trumpasis Booker Prize 2020 trumpasis sąrašas. Didžiausias šokas, tikriausiai, visiems Hilary Mantel knygų gerbėjams. Su pirmosiomis dvejomis dalimis „Vilko dvaras“, „Įveskite kaltinamuosius“ laimėjusi šį prestižinį apdovanojimą, su trečiąja magnum opus dalimi „Šviesa ir veidrodis“ autorė nebebuvo įtraukta į trumpąjį sąrašą. Neriektų nusiminti, visgi šioji trilogijos dalis rašytojai pelnė kitas literatūrines premijas.

Visas mano trumpai pristatomas ilgojo Booker Prize 2020 knygas galite paskaityti ČIA.

Na, o atrinktųjų sąrašas štai toks:

Avni Doshi, - Burnt Sugar

Maaza Mengiste, -The Shadow King

Douglas Stuart - Shuggie Bain

Brandon Taylor - Real Life

Diane Cook - The New Wilderness

Tsitsi Dangarembga - This Mournable Body

Labiausiai mane iš šio sąrašo domina Douglas Stuart „Shuggie Bain“ ir Brandon Taylor „Real Life“. O kas jūsų favoritai?

Kaip visada kviečiu pasižiūrėti aistringojo knygų ir Booker premijų apžvalgininko Eric Karl Anderson reakcijos į šį sąrašą.

Jūsų Maištinga Siela

Ilgasis Booker Prize 2020 sąrašas / The 2020 Booker Prize longlist

Sveiki,

Atrodo, kad dar visai neseniai džiaugėmės, jog pernai prestižinę Booker premiją pasidalino britų rašytoja Bernardine Evaristo už knygą „Girl, Woman, Other“ bei kanadietė veteranė Margaret Atwood „The Testaments“, kurios knyga ruošiama lietuviškam leidimui. Įdomu, ar kas nors planuoja išversti ir B. Evaristo romaną?

Štai paralelinė premija – Tarptautinis Bookeris šiek tiek įstrigo dėl koronaviruso, tačiau dar šį mėnesį jau turėtume sužinoti, kam bus įteikta ši literatūrinė premija. Kol kas siūlau labai trumpai susipažinti su ilguoju 2020 metų Booker literatūros premijos pretendentų sąrašu. Visų literatų ir skaitytojų akys krypsta į Hilary Mental, kuri trečiąkart pretenduoja tapti Booker laimėtoja. Tiesą sakant, būtų labai neįdomu, bent man, jeigu Bookerio teisėjai vėl ką nors sumanytų „dvigubo“, o taip norėtųsi naujų vardų ir vertimų į lietuvių kalbą. Manau, H. Mantel ir taip su paskutine trilogijos dalimi prasimuš pro daugelį skaitytojų. Bet spręsti ne man, juolab kad pats neskaičiau naujausios H. Mantel knygos.

Tad siūlau susipažinti su 13 naujų autorių ir jų kūriniais.

Diane Cook – The New Wilderness

Amerikietės debiutinis romanas priklausytų niūriems distopiniams romanams apie klimato kaitą. Wilderness‘o valstijoje netolimoje ateityje gyvena motina ir dukra, kurios kasdien kovoja už išgyvenimą. Didžiulė oro tarša ardo mažosios plaučius, todėl abi nusprendžia bėgti iš miesto į gamtą, nors jaunoji dukrelė lengvai adaptuojasi prie naujų klajoklių genties sąlygų, tačiau motina visa širdimi prisirišusi prie miesto kultūros ir praeities. Tai knyga apie motiną ir dukrą, jų santykius, kuriems didžiausią įtaką daro ne tiek kartų skirtumai, kiek gamtos ir miesto priešprieša. Knyga, kuri apima kelis prasminius lygmenis ir pasakoja mums seną besikeičiančio pasaulio ir žmonių istoriją...

Goodreads (kol kas) reitingas:4.29

Tsitsi Dangarembga – This Mournable Body

„Šis gedulingas kūnas“ – tai jau nebe pirmas T. Dangarembgos romanas, kuris tęsia autorės iš Zimbabvės pamėgtas temas. Romane pasakojama apie pagyvenusią moterį, kuri yra aiškiaregė ir regi ateitį, ji atsikrausto į šalies sostinę, nes provincijoje neturi darbo ir vertėsi labai sunkiai. Čia ji apsigyvena pensionate, nes yra jau sena ir nuvargusi. Gauna biologijos mokytojos darbo vietą ir bando atsistoti tiek dvasiškai, tiek finansiškai ant kojų, tačiau niekaip nepavyksta. Ateities vizijos persipina su karčia realybe ir staiga įgauna visos tautos likimo potekstę: kapitalizmas įveikia humanizmą, o veikėja palūžta nuo „saldžių“ ateities lūkesčių...

Goodreads (kol kas) reitingas: 3.38

Avni Doshi – Burnt Sugar

„Sudegęs cukrus“ – tai romanas apie motiną ir dukrą, jų toksiškus santykius, pagrįstus išdavyste ir nesirūpinimu. Anksčiau motina buvo patrakusi maištininkė, ji atsisakė tekėti ir pabėgo iš turtingų tėvų, kad galėtų tiesiog elgetauti. Bėgiojo paskui šlykštų menininką (irgi bėdžių) su maža dukrele ant rankų. Po daugel metų ją kamuoja atminties liga, ji pradėjo pamiršti daiktus, neišjungia dujų, todėl jai nuolat reikia dukters paramos ir priežiūros. Tačiau ar gali dukra pasirūpinti motina, kai pati iš jos niekada nieko negavo? Kritikai ir skaitytojai šį romaną apibūdina kaip itin tamsų, aštrų, skaudų ir šiek tiek cinišką.

Goodreads (kol kas) reitingas: 3.69

Gabriel Krauze – Who They Was

Tai kol kas mažiausiai sudominęs knygos aprašymas. Gal dėl to, kad labai abstraktus... Knygoje „Kas jie buvo“ britų debiutantas rašytojas pasakoja iš šių dienų perspektyvos apie šiuolaikinį Londoną, didmiestį, kur tarp betono namų berniukai nori tapti vyrais, o mergaitės kuo dailiausiomis merginomis. Apie kančias ir troškimus, apie miestą ir žmones. Kaip supratau, pasakojimai „išbirę“, jie vyksta po visą Londoną ir veiksmas vyksta scenomis, pavyzdžiui, policijos areštinėje. Knyga pristatoma kaip itin autobiografiška, vadinasi, autorius lyg ir apie save, tačiau kartu viskas labai suliteratūrinta, kad atrodytų įtaigiau.

Goodreads (kol kas) reitingas: 3.93

Hilary Mantel – The Mirror & The Light

Nieko pernelyg neturiu ko pridurti. Knyga jau yra bestseleris su įspūdingu goodreads reitingu. Leidykla „Sofoklis“ jau ruošia ir lietuvišką variantą. Tai trečioji „Vilko dvaras“ ir „Įveskite kaltinamuosius“ trilogijos dalis. Už pirmąsias dvi autorė būtent ir pelnė Booker Praze apdovanojimą. Romanas, kaip ir ankstesnieji, pasižymi įtaigingu charakteriu ir smulkiais, pačios autorės ištyrinėtais istoriniais niuansais. Bet kokiu atveju, tai istorinis romanas, sudėtingas, įtaigus.

Goodreads (kol kas) reitingas: 4.47

Colum McCann – Apeirogon

Šis airių ir amerikiečių rašytojas sukuria daugiasluoksnį romaną „Apeirogonas“ apie izraeliečio ir palestiniečio vyrų draugystę. Romaną kritikai vadina itin muzikaliu, brandžiu, ambicingu ir kinematografišku, jungiančiu meno, istorijos, kultūrų darinius į vieną bendrą knygos audinį. Du skirtingi vyrukai netenka savo paauglių vaikų (vienas žūsta nuo bombos, kitas nuo guminės kulkos) per religinę ir politinę nesantaiką, todėl ieškodami paguodos, jie, būdami skirtingų tautų atstovai, susivienija, kad galėtų pasidalyti savo skausmu... Tai kol kas ambicingiausias ir, kaip kiti teigia, geriausias autoriaus kūrinys.

Goodreads (kol kas) reitingas: 4.29

Maaza Mengiste – The Shadow King

Ką reiškia būti moterimi kare? Apie tai rašo jauna rašytoja iš Etiopijos savo romane „Šešėlių karalius“, kuriame ji gręžiasi į savo šaliai 1935 permainingus metus, kada fašistinės Italijos valdžia su priešakyje Mussolliniu įsiveržia į Etiopiją ir ją pavergi. Istorija pasakoja apie šalies karalių, kuris paslapčia pabėga iš savo šalies, apie kare sužeistuosius prižiūrinčias moterimis, kurios tampa italų okupantų naujaisiais įrankiais. Viena pagrindinių veikėjų tampa pakvaišusio fašisto aistros subjektyvu, jis pradeda ją fotografuoti, užuot ją nužudęs...

Goodreads (kol kas) reitingas: 3.77

Sophie Ward  - Such a Fun Age

Amerikiečių rašytojos romanas „Toks linksmas amžius“ pasakoja istoriją apie afroamerikietę, kuri neteisingai apkaltinama baltosios rasės šeimos vaiko pagrobimu. Romane gvildenamos manipuliacinės, rasinės nelygybės ir kitos temos, kurios paskutiniosiomis dienomis itin krečia JAV visuomenę.

Goodreads (kol kas) reitingas: 3.85

Douglas Stuart – Shuggie Bain

Dar vienas literatūrinis debiutas Booker Prize sąraše! Šįkart škotų rašytojas D. Stuart vaizduoja Škotiją ano amžiaus devintajame dešimtmetyje, kada dėl vietos valdžios sprendimų daug darbų neteko vyrai ir sūnūs. Dėmesio centre – motina, kuri labai myli savo jaunėlį Shuggie Bainą. Kiti jos vaikai nuo jos nusigręžia, ji prasta motina, kuri labiau rūpinasi žurnalais, katalogais, bando nustumti rūškaną škotišką kasdienybę, puošiasi ir kartais save įsivaizduoja kaip aktorę E. Taylor. Visgi ji pamažu klimpsta į alkoholio liūną, vaikai ją palieka, kaip dažnai nutikdavo tuo laikotarpiu Škotijoje. Jai lieka tik jaunėlis, kuris dar visai vaikas, bet stengiasi ja pasirūpinti... Romanas apie darbininkų klasę, sunkus ir niūrus romanas, apibendrinantis Škotijos istorinį klimatą. Šitą netgi aš norėčiau paskaityti!

Goodreads (kol kas) reitingas: 4.29

Brandon Taylor – Real Life

Štai ir pirmoji LGBT tema! Amerikiečių autorius parašė „Tikras gyvenimas“ beveik apie save patį. Romane pasakojama apie intravertą, kuris palieka savo šeimą ir spalvotojų bendruomenę, įstoja į universitetą ir bando susikurti naują tapatybę ir gyvenimą. Čia jis labai atsargiai ima susitikinėti su moterimis, vyrais ir save laikančiais heteroseksualais. Čia vyrukas konfliktuoja, išgyvena įvairias patirtis, brandinančias jį kaip asmenybę. Knyga apie rasinę nelygybę, apie savo bendruomenės išdavystę vardan tikrojo gyvenimo ir savęs pažinimo, manau, daugelį nepaliks abejingų...

Goodreads (kol kas) reitingas: 3.96

Anne Tyler – Redhead by The Side of The Road

Garsi amerikiečių autorė Anne Tyler žinoma jau ne dėl vienos knygos, bet šįkart, regis, anot kritikų, ji pranoko pati save. Romanas „Raudonplaukė kitoje kelio pusėje“ pasakoja apie itin kruopštų ir besisaugantį, labai savo gyvenimą mėgstantį kontroliuoti vyruką, kuris negali pakęsti netvarkos. Jis dirba sąžiningai, prižiūri savo namus ir save, atrodo, kad visas pasaulis sustyguotas pagal jo įsivaizduojamą tvarką. Tokie žmonės labai tampa pažeidžiami, kai ateina chaosas... Vieną dieną pas jį pasibeldžia paauglys ir sakosi, kad jis yra jo sūnus. Tai romanas apie senojo pasaulio matymo sugriovimą ir naujus atradimus.

Goodreads (kol kas) reitingas: 3.69

Sophie Ward – Love and Other Thought Experiments

Dar viena LGBT temos knyga, kurioje Reičel su Eliza, dvi moterys, itin kruopščiai planuoja ateitį. Jos trokšta vaikelio per dirbtinį apvaisinimą, tačiau vieną dieną atsitinka keistas dalykas. Reičel pabunda ir sako, jog į jos akį įrėpliojo vabzdys, o jos draugė Eliza tuo netiki, nes yra mokslininkė. Galiausiai šis keistas incidentas tampa tokio masto, kad išsiskleidžia ne tik sugyventinių skirtingi pasaulio matymai, bet ir subraška santykiai... Knyga „Meilė ir kiti minčių eksperimentai“ išties netipinė, ji remiasi filosofinėmis idėjomis, kurios atpažįstamos „tarp eilučių“.

Goodreads (kol kas) reitingas: 3.96

C Pam Zhang – How Much of These Hills is Gold

Azijiečių kilmės amerikiečių rašytoja parašė romaną „Kiek šiuose kalnuose yra aukso“ apie Aukso karštligės laikotarpį. Šeima bėgdama nuo skurdo galiausiai išsibarsto: tėvai miršta, todėl lieka tik broliai ir seserys. Galiausiai ir jie pasimeta, kol lieka tik brolis ir sesuo, bandantys palaidoti savo tėvus, tyrinėjantis laukinius vakarus – buivolus, plėšrūnų pėdsakus. Prasideda brolio ir sesers konkurencija, kuri išnarplioja šeimos paslaptis... Naujas JAV literatūrinis balsas, pasakojantis apie Laukinių vakarų laikų šeimą su kiniška mitologine aistra, tai dviejų kultūrų literatūrinis lydinys, įdomiai ir kur kas platesne prasme nagrinėjantis rasinius skirtumus ir panašumus.

Goodreads (kol kas) reitingas: 3.90

Kaip visada siūlau pasižiūrėti aistringojo knygų skaitytojo ir mylėtojo Eric Karl Anderson apžvalgą anglų kalba.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Hilary Mantel "Vilko dvaras"

Hilary Mantel. „Vilko dvaras“ – Vilnius: Sofoklis, 2018 – 646 p.

Sveiki, knygų skaitytojai,

Pradėjęs sistemingai skaityti Booker laureatus, negalėjau praleisti ir britų rašytojos Hilary Mantel (g. 1952) istorinio romano Vilko dvaras (angl. Wolf Hall), kuris autorei 2009 metais pelnė pirmąjį Booker. Po kelerių metų romano tęsinys Įveskite kaltinamuosius (2012) autorei atnešė antrąjį Booker premiją ir ji tapo pirmąja moterimi, kuri pelnė dukart šį apdovanojimą. Abu romanus turime lietuviškai, o Vilko dvaras jau sulaukė antrosios pataisytos laidos. Ilgai buvo manoma, kad ši istorijos trilogija taip ir užsibaigs Vilko dvaru, tačiau leidykla Sofoklis netikėtai grįžo prie šios autorės ir galbūt ateityje sulauksime ir paskutiniosios trilogijos dalies Veidrodis ir šviesa, kuri originalo kalba planuojama išleisti 2020 metų kovo mėnesį.

Didžiulis istorinis romanas Vilko dvaras šįkart nagrinėja Anglijos Henriko VIII epochą, o jo centre – iš žemųjų socialinių sluoksnių netikėtai iškilęs suktas Tomas Kromvelis, kuris manipuliuodamas žmonėmis ir besiskaldančios Anglijos galiomis, suranda sau patogų karaliaus patarėjo vaidmenį. Kaskart vis darydamas teisingus ir sėkmingus politinius sprendimus, Tomas Kromvelis iškyla ir tampa vienu įtakingiausiu Henriko VIII epochos žmogumi.

Nesistengsiu nagrinėti įmantrių ir dinamiškų knygos siužeto vingių, nes kiekviena kinematografiškai perteikta knygos scena labiau primena Šekspyro teatro statymą, pasitelkiant tikslias istorines žinias, laikmečio kultūrines bendravimo manieras, kurias autorė kruopščiai išnagrinėjo, tyrinėdama ir konsultuodamasi su epochos mokslininkais. Scenų kompozicijos grįstos pokalbiais, kuriuose atsiskleidžia veikėjų užmačios, slapti kėslai ir intrigos.

Vilko dvaras – tai knyga ne apie Henriką VIII, romanas skirtas atskleisti dviejų Anglijos frontų – monarchijos ir bažnyčios – skilimui. Būtent Henrikas VIII, besiskiriantis su žmona Kotryna Aragoniete, trokšta vesti dvariškę Aną Bolin, nors prieš tai jis „pamylėjo“ jos seserį Merę Bolin. Ana, laikydamasi skaistybės ir viliojimo meno, galiausiai užvaldo karaliaus mintis ir pasiglemžia jo aistrą, kad pats karalius ryžtasi nepaklusti Romos įstatymais ir perimti pats bažnyčios valdymą ir pasiskelbti anglų saksų tikinčiųjų galva. Kaip iš istorijos ir žinote, jam taip ir pavyks padaryti. Jeigu Roma nebūtų kariavusi tuomet su turkais, kurie vykdė invaziją į Europą, tikriausiai visa jėga būtų sutriuškinta Angliją, tačiau istorinės aplinkybės lėmė Anglijos atsiskyrimą nuo katalikų...

Visuose šiuose įvykiuose svarbų vaidmenį atlieka Tomas Kromvelis, apie kurį romano pradžioje rašoma, kad buvęs žiauraus kalvio sūnus. Patyręs žiaurią prievartą tik per stebuklą ir mokėjimą diplomatiškai suktis iš padėties, jis iškyla ir tampa apsišvietusiu teisininku, kuris žavisi Tomu Moru – save mėgstantį plakti ir ašutinius rūbus vilkėti, istorijon įėjęs kaip religinis fanatikas ir žymus teisininkas. Galiausiai Tomas Moras tampa priešu, kadangi Kromvelis pereina į karaliaus pusę, o T. Moras lieka ištikimas savo įsitikinimams. Iš tikrųjų knyga daugiausluosknė, iš vienos pusės ji biografinė, daug dėmesio skiriama sudėtingam ir beveik netikėtam Kromvelio iškilimui, jo vaikystei, šeimai, ankstyvai žmonos mirčiai, kuri paveikia Kromvelį, kadangi jis lieka vienišu tėvu ir našlaičių globėju. Tai romanas, kaip per centrinį istorinį veikėją atskleidžiami paradoksalūs laikmečio įvykiai ir asmenybės. 

Hilary Mantel

Pats Kromvelis taip pat atrodo dvilypis, nes autorė jį literatūroje perteikė ne vien kaip godų intrigantą, mokantį įsiteikti ir kaskart priimti vis didesnius galios ir turto svertus, bet ir papasakoja jo asmeninę jautrią melancholišką ir žiaurią patirtį. Jis mylintis savo žmoną, vaikus, tačiau lengvai disponuoja įtakingų monarchų gyvenimais, nes supranta, kad šiame gyvenime svarbiausia yra nebe Dievas ir bauginantis Kotrynos kankinimo ratas, bet būtent tai, kaip tu puikiai išmanai teisės įstatymus, kurie „supančioja“, jeigu reikia, net pačius monarchus. Jo galion, prisidengus karaliaus Henriko VIII asmeniu, vykdomi esminiai šalies pertvarkymai. „Yra žmonių, mėgstančių tobulas formas ir tikslumą, kiti toleruoja, kiek nukrypstama nuo normos. Kromvelis priklauso ir vieniems, ir kitiems. Pavyzdžiui, jis nepakenčia jokių nuomos sutarties dviprasmybių, bet įgimta nuojauta kužda, kad sutartis negali būti ir per daug griežta. Sutartys, rašytiniai įsakymai ar statusai rašomi tam, kad juos skaitytų, bet kiekvienas skaito tikėdamasis gauti asmeninės naudos (p. 323). Iš esmės tai juk galioja ir šiandien! Kromvelio didžiausia savybė, leidusi jam iškilti, yra pusiausvyros jausmas, mokėjimas diplomatiškai, neišsišokant įtikti abiem – bažnyčiai ir monarchijai.

Atskleidžiama daug laikmečio detalių apie tai, kaip Henrikui VIII hercogai turėdavę valyti užpakalį, kaip būdavo natūralu vyrams turėti savų meilužių, kaip lavonai plaukiodavo patvinusioje Temzėje, kaip siaubingai už įsitikinimus buvo kankinami ir deginami bei giljotinuojami žmonės. „Ar pastebėjote, kad kai vyrui gimsta sūnus, jis visus nuopelnus prisiima sau, o kai gimsta duktė, ima kaltinti žmoną? O jeigu pora visai nesulaukia vaikų, sako, kad žmona nevaisinga. Juk niekas nesako, kad vyro sėkla bloga (p. 497).“ Panašių liaudiškų įsitikinimų, kurie šimtmečiais buvo gajūs, tebėra tie patys moteris menkinantys ir maskulizmą įgalinantys nerašyti įstatymai. Kaip regime filmuose apie Anglijos ir Prancūzijos monarchų gyvenimus ir jų troškimą susilaukti vyriškos giminės palikuonių, lygiai taip pat ir Vilko dvaro romane – tas žmogaus sudaiktinimo ir šachmatų figūros formavimas išties atrodo labai obsesinis.

Kaip jau minėjau, romano tekstūra labai dinamiška, joje pilna dialogų – ilgų ir kartais labai fragmentiškų, kurie leidžia skaitytojui patirti vitališkai perteiktų istorinių asmenybių įtaigumą. Visgi romano pradžia buvo kiek komplikuota, jeigu nebūčiau prieš daugel metų matęs Justin Chadwick režisuoto filmo Karaliaus sesuo (2008), kuriame pasirodė tokios žvaigždės kaip Natalie Portman, Scarlett Johansson bei Eric Bana, apie Bolinų seseris ir Henriką VIII, įsiskaityti į romano pradžią būtų labai sudėtinga. Vis tiek šiokių tokių žinių, sakyčiau, reiktų turėti apie Henriko VIII epochą ir jo gyvenimą, kad Vilko dvaras iškart taptų nors kiek aiškesnis. Tik persiritus per 100 puslapių, romanas įtraukė dėl savo gyvų ir ilgų intrigų, ilgos Kromvelio moralinės ir politiškai strateginės rokiruotės nuo kardinolo Volsio užuovėjos prie Henriko VIII rūmų šilumos.

Norisi romaną palyginti su neseniai skaitytu Kristinos Sabaliauskaitės Petro imperatorė, kurios rašymo maniera atrodo kur kas muzikalesnė ir skaityti buvo ne taip komplikuota kaip Vilko dvarą. Visgi abi knygos – istoriniai romanai, tačiau jų strategija ir idėjos yra gana skirtingos. Be to, Vilko dvaras dar ir verstas iš anglų kalbos yra, kaip ir K. Sabaliauskaitės kūryba, savitai įtaigi, įtraukianti, pasižyminti kruopščiu autorės epochos studijų rezultatų kūrinys, leidęs jai sudurstyti kuo daugiau faktų ir iš jų sukonstruoti kuo labiau įtikinamą ir gyvą Tomo Kromvelio asmenybę ir kartu visos Anglijos istorinį vaizdinį sudėtingais laikais, kai ritosi karalių galvos ir liepsnojo eretikų laužai.

Jūsų Maištinga Siela

Hilary Mantel "Įveskite kaltinamuosius" ir "Vilko dvaras" - du Man Booker apdovanoti romanai

Sveiki,

Galiu tik atsidusti ir pakartoti tą patį: literatūros skaitymui reikia atskiro gyvenimo. Vis kaupiuosi vienu ypu perskaityti Booker įvertintus abu Hilary Mantel romanus „Vilko dvaras“ ir „Įveskite kaltinamuosius“. Kada? Kada? Kada?

Jūsų Maištinga Siela