Filmas: "Aš esu: Celine Dion" / "I am: Celine Dion"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Nežinau savo kartos atstovų ir atstovių, kurie nebūtų girdėję Celine Dion kokios nors dainos. Ji buvo neišvengiama kaip stichija. Ir visai neperdedu. Bandau atgaminti, kada pirmąkart apie ją išgirdau. Gal tai buvo kokie 1996 metai? Dar prieš visą „Titaniko“ bumą. Na, daugeliui lietuvių būtent „Titaniko“ garso takelio autorė ir buvo pastebėta. Prieš kelerius metus Celine Dion paskelbė, kad dėl itin retos nervų sistemos ligos, kuri vadinama Sustingusio žmogaus sindromu, ji stabdo muzikinę karjerą ir atsidės savo ligos įveikimui, kad vieną dieną ji galėtų sugrįžti į sceną. Naujausias dokumentinis ir biografinis filmas „Aš esu: Celine Dion“ (angl. I am: Celine Dion) (2024) pasakoja apie pastaruosius pasitraukimo metus, kovą su liga, aišku, neišvengiant praeities šlovingų akimirkų. Visgi dainininkė yra pasiruošusi grįžti į sceną ir vienas pirmųjų sceninių žingsnių buvo daugeliui euforiją sukėlęs gyvo garso pasirodymas Paryžiaus Olimpinėse žaidynėse, kur atlikėja atliko Edith Piaf žymųjį kūrinį.

 

Iš tikrųjų laukiau šio filmo. Man patinka Celine Dion, manau, kad ji viena ryškiausių savo kartos balsų ir be proto talentinga. Žiūrint filmą, negalima nesistebėti išskirtiniu Celine Dion sceniniu užsidegimu, ji tokia visą laiką hiperaktyvi, kad kažkiek sulėtinta savo ligos atrodo prigesusi ir nualinta. Visgi filmas labiau fokusuojasi ne į karjeros nuoseklų atskleidimą ar šeiminius santykius, bet būtent į karjeros sustabdymo priežastis. Mano draugas nuolat atsisukdavo į mane seanso metu ir tyliai klausdavo: ar tikrai vertėjo jai rodyti tokius intymius ir skausmingus išgyvenimus? Iš tikrųjų kai kurie kadrai nelengvi ir netgi šokiruojantys. Filmo pabaigoje parodomas ištisas Celine Dion sustingimo ir paralyžiaus sindromo priepuolis – moteris visiškai priklausoma nuo medikų ir negali nei prakalbėti, nei normaliai prakvėpuoti.

 

Nepaisant to, garsi dainininkė rodo, kaip kasdien vartoja vaistus, lanko terapiją, dirba su kūnu ir mankšta bei ilgisi muzikos. Filme išvysite ir praeities kadrų, tiesa, ne itin nuoseklių – dalis iš karjeros pradžios, dalis iš šlovingojo dešimto dešimtmečio, kada atlikėjos albumai vienas po kito tapo patys populiariausi pasaulyje. Pati atlikėja pastebi, kad neturi didelio ego ir poreikių, išskyrus vieną – nori sekti savo balsu ir būti scenoje, jausti ryšį su klausytoju, kokį jautė ištisus dešimtmečius.

 

Filmas iš esmės įprasmina dainininkės kaip menininkės būtinybę dainuoti, nes be dainavimo nieko nebelikę. Tiesa, kadruose išvysite ir atlikėjos dvynius, vyresnįjį sūnų, bet apie santuoką su Rene ne kažin kas kalbama. Po filmo kyla tik viena didelė nuostaba: kokia drąsi Celine Dion, kad išdrįso kalbėti apie sudėtingą ligą, nebeslėpti ir nebemeluoti niekam. Manau, šis atvirumo filmas ją savaip išvadavo ir pastiprino vėl grįžti dainuoti. Manau, filmo labiausiai reikėjo ne tiek žiūrovui, kiek jai pačiai ir jis iš esmės pritildo visus tuos kritikus, kurie kažkada replikavo Celine Dion išsekusias kūno linijas, kurias koregavo didžiulis kiekis toksiškų vaistų, norint pažaboti jau prasidėjusius spazmus ir suvaldyti balsą. Filmas pavyko jautrus, be viso to labiausiai nustebino Celine DIon paprastumas, savo senėjimo priėmimas ir susitelkimas ne į savo išvaizdą (o ką žmonės pagalvos, kaip aš čia atrodau), bet į veiklą kaip gyvenimo variklį.

 

P. S. Pagal šį filmą yra išleistas CD ir vinilinė plokštelė su garsiausiomis Celine Dion dainomis, kurios skamba filmo metu.

 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.8

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Saugokitės Slendermeno" / "Beware the Slenderman"

 Sveiki,

Bandau prisiminti, kada pats internete užtikau informaciją apie pabaisą Slendermeną. Gal prieš ketverius metus? Sunku pasakyti, tačiau masinėje internetinėje gąsdinimo kultūroje, man regis, jis nebuvo itin populiarus. Galbūt apie jį labiau galėtų kalbėti amerikiečiai, kurie tikriausiai iš forumo į forumą sukūrė vieną pirmųjų memų ir internetinių pramanytų istorijų pabaisą – kostiumuotą ir su čiuptuvais esantį aukštą kaip mūsų Nausėda vyrą, kuris neturi veido, tačiau jam labai patinka grobti vaikus. Kai kas tiki, jog toji pabaisa iš tikrųjų egzistuoja... Taigi filmas „Saugokitės Slendermeno“ (angl. Beware the Slenderman) (2016) yra dokumentinis filmas toli gražu ne apie patį Slendermeną, o apie jo poveikį vaikams...

Tiesą sakant, iš dokumentikos tikėjausi visai ne to. Gal visgi reikia pasidomėti, prieš imant siaubo filmus lengvam vakarui? Visgi šiame dokumentiniame filme perteikiama reali kriminalinė istoriją, sukrėtusi JAV. Dvi šeštokės, prisiskaičiusios apie Slendermeną internete istorijų, prisižiūrėjusios pačių baisiausių vaizdo klipų, neturėjusios žalio supratimo, kad vaizdo klipus galima sumontuoti, siekiant peržiūrų, jos viena kitą taip įbaugina, kad nusprendžia savo mieste sukurti Slendermeno mitą. Jos sumąsto žmogžudystę, kuri primintų internete aprašomus Slendermeno užpuolimus, manydamos, kad sukurs ne tik miestelio mitą, bet ir kai ką didingo.

Visgi didžioji filmo dalis perteikta iš filmuotos mergaičių tardymo bylos, tad nieko itin čia mistiško nieko nėra. Vienai diagnozuota psichinė paveldima liga, o draugė rado jos draugijoje prieglobstį, nes visa mokykla iš jos tyčiojosi. Iš esmės filmas deklaruoja tai, ką jau ir žinome: dažniausiai iš smurtinės aplinkos neužauga baltos gulbės. Su traumomis ir smurtu bandoma susidoroti savaip (gal ir tėvų kiek kaltė, kurią jie bando išpirkti duodami gausiai ir dosniai šiam filmui interviu?), tačiau filmas paliečia internetinę vaikų ir paauglių kultūrą. Filmas įdomus tuo, kad galima sieti interneto turinio poveikį su vaikų elgsenos motyvais, kitaip sakant, atoveiksmius į smurtą naujų idėjų pametėja internetiniai portalai ir įsivaizduojamas pasaulis. Argi nebaisiau už Slendermeną?

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb: 6.2

 

Jūsų Maištinga Siela