Filmas: "F1 filmas" / "F1: The Movie"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Mėgstu didįjį amerikiečių kiną dideliuose ekranuose, tačiau tenka pripažinti, kad vengiu sportinių veiksmo dramų. Negaliu pasakyti kodėl. Mėgstu ir azartą, ir lenktynes, tačiau filmus pažiūriu su sportiniu turiniu ne visus, dažniausiai tik visuotinai pačius populiariausius. Šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodoma režisieriaus Joseph Kosinski sukurta sportinio turinio veiksmo drama „F1 filmas“ (angl. F1: The Movie) (2025), kuriame nusifilmavo rekordinį honorarą savo karjeroje gavęs aktorius Brad Pitt. Mėgstu Brad Pitt jau labai senai, nors jis gal nėra įspūdingas draminis aktorius, tačiau jo visumos filmai dėl turinio ir režisūros išties įspūdingi, pvz.: „Į žvaigždes“ (2019), „Kovos klubas“ (1999), „12 vergovės metų“ (2013), „Įniršis“ (2013), „Gyvenimo medis“ (2011), „Džesio Džeimso nužudymas, kurį įvykdė Robertas Fordas“ (2007), „Keista Bendžamino Batono istorija“ (2008), „Babelis“ (2005) „Negarbingi šunsnukiai“ (2009) tikriausiai būtų mano mėgstamiausi B. Pitto kine pasirodymai, bet dažnai dar ir dėl to, kad jis gauna vaidmenis išties įspūdinguose filmuose. Manau, „F1 filmas“ jo karjeroje taip pat bendrinio kokybiško kino vardiklio tikrai nesugadins.

 

Esu matęs kelis Joseph Kosinski filmus, labiausiai prisimenu fantastinę juostą „Užmirštieji“ (2013), kuri išsiskyrė jau anuomet tiesiog tvarkingu, prabangiu komerciniu kinu. Manau, kad „F1 filmas“ taip pat yra toks pat. Istorija pasakoja apie lenktynininką Sonis Hayes, kuris jau senstelėjęs po 30 metų pertraukos grįžtą į F1 varžybas ir jose pademonstruoja ne tik charakterį, bet iš esmės ir tai, kad nereiktų nurašyti sportininkų dėl amžiaus, kai kalbama apie lenktynes.

 

Vaikystėje negalėdavau žiūrėti „Formulės 1“ laidos, man ji buvo absoliučiai nesuprantama, neįdomi, visos mašinos vienodos ir tiesiog laukdavau, kol artimieji sužiūrės tą laidą. Tam tikra prasme šis filmas pažiūrimas ir tiems, kurie apie automobilio prestižines rungtynes nieko nenusimano, netgi gali savaip susipažinti, kas ir kaip atrodo, susitapatinti su veikėjais, jų išgyvenimais.

 

Filmas įtemptas, bet pačioje istorijoje veiksmo nėra kažin kiek daug. Viso labo kelerių lenktyninių sezonų atkarpa, per kurį Hayeso komanda parodo, ką gali. Daug laiko skirta automobilio ir vairavimo strategijoms bei asmeninei veikėjo dramai: prieš daug metų patyręs didžiulį pralaimėjimą ir likęs gyvas, šįkart Sonis nori susidoroti ir susigrąžinti prarastą titulą, jis tą bando vien iš paskatos, kad tą daro gerai, nes jis lošėjas visomis prasmėmis, tad ir mėgaujasi lenktynėmis jas savaip numatydamas ir išmanydamas. Sonis „apsistatęs“ save įvairiais prietarais ir ritualais, jis kišenėje nešiojasi neatidengdamas kortą, o galiausiai pamiršęs tą daryti, autopilotu praranda lenktynėse kontrolę...

 

Filmas labai tvarkingas, pastatytas prabangiai, elementariai, suprantamai ir įtaigiai. Visgi, kaip bežiūrėsi, klišės ir scenarijaus šablonas elementariai sukaltas pagal rėmus. Sonis aiškiai turės romaną su komandos nare Keite, tas aišku jau nuo pirmo įėjimo į sceną, konfliktas su jaunesniuoju lenktynininku ir intrigos tarp valdančiųjų. Viskas išdėstyta proporcingai, tarsi scenarijus būtų parašytas dar 2000-ųjų pradžioje. Kitaip sakant, filme sublizga tik raiška, greitis, automobiliai, tačiau veikėjas laikosi ant skaudžių praeities patirčių, rezga romaną su vienintele komandoje dirbančia moterimi (kaip netikėta, ką?) ir lenktynių dinamikos kreivė išrašyta iš kokio pirmūno scenaristo; sėkmė-labai didelė sėkmė-vėliau duobė-nesėkmė ir beveik išvarymas iš komandas, o finale – netikėtai senučiukas Sonis laimi varžybas. Veikėjai, ta prasme, labai tipažiniai, nuobodūs, kine matyti, tad įdomiausia, paradoksalu – pačios lenktynės, padangų nuėmimas ir uždėjimas, techniniai lenktynių momentai, apie kuriuos jau galima susidaryti šiokį tokį matymą apie tai, koks tai sportas, ir tai, sakyčiau, buvo įdomiausia filmo dalis. O šiaip įprastas scenarijaus vyksmas nuspėjamas, tad pasakojimas netenka originalumo, jis lieka prabangus pramoginis ėdalas greičio ištroškusiems kino žiūrovams, kuriems nesunku išsirinkti savaitgalio filmą vien iš plakato.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.8

 

Maištinga Siela

Filmas: "Užmirštieji" / "Oblivion"

Sveiki, kino mylėtojai,

Mokslinės fantastikos mylėtojams dar vienas prabangus filmas pavadinimu „Užmirštieji“ (Oblivion) (2013), kurį režisavo amerikiečių režisierius Joseph Kosinski. Šį režisierių galima pavadinti visai žaliu, kadangi tai kol kas antrasis jo režisūrinis darbas, kuris gali pasigirti kur kas palankesniais atsiliepimais nei jo debiutas „Tornas“ (2010), kurio, beje, nemačiau. „Užmirštieji“, manau, yra vienas iš tų šių metų didžiųjų kinų, kurie neabejotinai dėl savo mega reklamos ir specialiųjų efektų prisodrintų anonsų pritraukė minias žmonių.

Iš „Užmirštųjų“, tiesą sakant, nieko rimto ir padoraus nesitikėjau, išskyrus gražių paveikslėlių. Apskritai nelabai mėgstu herojinių specialiųjų efektų filmus, su „Keršytojais“ sunkiai draugavau ir didelio įspūdžio nepaliko, tai maždaug to paties tikėjausi ir iš „Užmirštųjų“, kokio nors didvyriško kino. Tiesą sakant, nieko panašaus čia nebuvo, viskas išliko labai logiška, siužetą kaip įmanoma buvo stengtasi pritemti prie „rimto reikalo“, išlaikant populiariosios fantastikos kanonus. Prabangus filmas, tai neabejotinai surijęs ne vieną ir ne du milijonus JAV dolerių ir ką gi mes iš to galiausiai turime? Oigi, sakyčiau, visai vykusią ir padorią kino juostą ne tik adaptuotiems kino žiūrovams, bet ir normaliems mąstantiems piliečiams. Nors filme daugiau ar mažiau viskas nuspėjama, netgi antrininkų kolonijos nebuvo jokia staigmena, tačiau viskas pateikta tokiu patosu, kad neatrodo kaip mažam „leliukui“, kai sukramto mamytė obuolį ir po to šeria kūdikį. Filmas žavus savo pamąstymais apie žmonijos ateitį, robotizacijos laikus, kurie dar tik ateina, ir apskritai apie Žemės planetos perspektyvas. 

Šio filmo grožis man asmeniškai buvo britų aktorė Andrea Riseborough, kuri vaidino Viktoriją, netikrą mylimąją. Šią aktorę pastebėjau dar iš Madonnos filmo „W.E“ (2011), - nepaprastos energetikos aktorė, sparčiai kylanti karjeros laiptais. Tom Cuise tikriausiai yra dar vienas šio filmo sėkmės garantas. Šis puikiai išsilaikęs penkiasdešimtmetis atrodo kaip 30 metų vyras ir nė per nago juodymo nepraradęs savo žavesio. Nežinau, ar jis geras aktorius, bet neabejotinai tinka panašaus turinio filmams, kur atliekamos visokiausios misijos ir reikia panaudoti šaunamuosius ginklus. Būtent technikos šiame filme yra nemažai, ypatingai grėsmingai atrodo užprogramuoti šaudantys rutuliniai robotai, kurie herojams pridaro daug nemalonumų. Be to, kad vaizdas nepriekaištingas ir be to, kad tai šou filmas, kuris turi rodyti efektingus vaizdus ir žavėti žmones, priešingai negu didelė dalis tokių filmų, turi ir savo psichologinę pusę, - ką reiškia jaustis klonu, mylėti, turėti svetimo žmogaus prisiminimus, nežinoti savo ateities, jaustis dirbtiniu, tačiau režisierius šitos dalies nevysto, jam nesvarbu dramatizmas, todėl visi šios filmo pusės gabaritai pateikti jau supresuoti.

Šiaip filmas patiko, padarė teigiamą įspūdį, todėl manau, kad Holivudas išties dar nėra visiškai nusivalkiojęs ir dar yra pajėgus kurti ne tik brangius „šūdniekius“, bet ir didįjį kosmopolitinį kiną.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela