Filmas: "Eliziejus" / "Elysium"

Sveiki, skaitytojai,

Tęsiu 18 filmų iššūkį iki „Kino pavasario“. Dešimtasis filmas.

 

Kaip aš pasiilgau fantastinių ir įtemptų veiksmo filmų, kuriuos ryte rydavau prieš dešimtmetį! Genamas tos nostalgijos nusprendžiau pažiūrėti visų labai įvertintą režisieriau Neillo Blomkampo filmą „Eliziejus“ (angl. Elysium) (2013). Pastarasis filmas mums pasakoja apie socialinės nelygybės kamuojamą žmonijos ateitį. Pasaulio turtingieji su pažangiomis gydymo technologijomis atsiskyrė nuo Žemės ir sau saugiai ir prabangiai gyvena kosminėje stotyje, vadinamoje Eliziejumi. Visi likę žemės žmonės, kamuojami ligų ir nepritekliaus, trokšta patekti į kosminę stotį kaip į išsvajotą rojų.

Kaip tokiuose filmuose ir būna, galingieji trokšta valdyti procesus žemėje, tačiau nenori dalytis savo technologijomis. Jiems svarbiausia valdžia. Centrinė filmo figūra tampa smarkiai radiacijos nušvitintas ir mirštantis Matt Damon skurtas veikėjas Maksas, kuris nebeturėdamas ko prarasti, todėl į savo galvą implantuoja (tai vienintelis man patikęs filmo momentas!) jį stiprinančią kovinę technologiją ir tampa „pagerintu“ kiborgu, tačiau prisiverda galybę košės sau ir savo draugei daktarei. Eliziejaus galingieji pradeda medžioti Maksą...

Tiesą sakant, seniai bežiūrėjau tokį neįtraukiantį ir nuobodų fantastinį veiksmo filmą. Gal darausi per senas ir atsparus? Tiesiog filmo veiksmas ir siužetas tiek primityvus, kad norėjosi prasukinėti. Nejaudino praktiškai niekas. Dirbtinai pritempta apokalipsinė Žemės ir žmonijos ateitis atrodė apipinta kino klišėmis, viskas daugmaž jau kažkur matyta. Viensiužetis pasakojimas yra toks plokščias, kad filmas nepateikia jokios idėjos, absoliučiai net nebando provokuoti. Maksas didvyriškai pasiaukoja dėl mylimos moters ir jos dukrelės, veblena apie vaikystėje duotus pažadus, bando iš žiūrovo išmelžti kažkokias emocijas, bet viskas taip nuspėjamai skysta, kad net koktu. Moteris įsikibusi savo dukrelės, gėriui atstovaujantys skurstantieji ir galios pozicijoje tikri moralės antžmogiai – tradicinė pamokslaujanti gerumo ir blogumo kunigėlio tribūna. Jeigu filmą žiūrėčiau būdamas ketvirtoku, gal jis ir patiktų, tačiau dabar visumoje, neskaitant neblogų kino efektų, taip lėkšta ir banalu, kad per tuos nuobodžius kompiuteriniais žaidimais grįstus susišaudymus tiesiog pražiovavau. Likau taip ir nesupratęs ir, tiesą sakant, gerokai apviltas, kai man komentatoriai žadėjo išlaikytą ir netikėtą filmo pabaigą. Pabaiga absoliučiai standartinė, idėja plokščia, veiksmas nuobodus ir standartinis. Filmas žemiau vidutinio. Jaučiuosi iššvaistęs vakarą.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "9-asis rajonas" / "District 9"

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino juostą „9-asis rajonas“ (angl. District 9) (2009), kuris, tiesą sakant, tapo man tikru atradimu. Nesu didelis fantastinių juostų gerbėjas, bet tai, ką išvydau šiame filme, mane maloniai nustebino. Tai vienas iš retų pavyzdžių, kaip dera puikiai trys svarbiausia gero filmo komponentai – siužetas, forma ir režisūrinis braižas. Nors gal filmas aktorių meistriškumu nepasižymi, tačiau filmas įtraukia nuo pat pradžių ir kažkaip įtikina, jog tai neeilinis Holivudinis iki skausmo šabloniškas, „komikso“ pobūdžio pasakojimas. Filmas pasirodė gyvas, įdomus, jame stebina įspūdingai gyva ir natūrali grafika, kuri nėra erzinančiai hiperbolizuota ir apokalipsiškai nuspalvinta. Priešingai, filmo montažas, specialieji efektai itin gerai dera su realybe, nors filmas ir fantastinis, pasakojantis apie ateivių sugedusį erdvėlaivį, tačiau jis arti realybės, bent jau režisieriui pavyko išgauti šį įspūdį.

Filmas pradžioje atrodo kaip dokumentinio pobūdžio, tik vėliau jis nepastebimai išsilydo ir pereina į didžiulę ateivių antiinvazijos tragediją, prie kurios prisidėjo žmonės. Aišku, ateivių nesimpatinga išvaizda primena klasikinius „Svetimo“ epopėjos pamatus, tačiau jie pakankamai sužmoginti, nebaisūs, nors ir nesimpatingi... Manau, kad tokį filmą statyčiau greta puikaus fantastinio ir mokslinio pobūdžio juostos „Gataka“ (1997). Aišku, vienas įdomiausių dalykų filme yra ne tas faktas, kad ateiviai laikomi devintame rajone, bet tas, kaip žmonija elgiasi ir kontaktuoja su nauja gyvybės forma, kaip vyksta protestai, priežiūra ir visas tas grubus kontekstas, kuriame iš esmės išnyksta visa tolerancija ir žmogiškumas, ir tampame didesniais žvėrimis nei laikiniai padarai džiunglėse. Filmas, kaip ir daugelis filmų pasakojančių apie ateivius, yra tikri tam tikra prasme pesimistai, jų technologijos ir ginklai viską veda prie žmonijos nužmogėjimo ir naikinimo...

Iš esmės tai vertas dėmesio filmas, kuris turėtų patikti tiek kinoniakams, kino gurmanams, tiek paprastiems žiūrovams. Stiprios ir originalios fantastinės juostos šiaip sau nesimėto. Griebkite.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb:8.0

Jūsų Maištinga Siela