Rodomi pranešimai su žymėmis Pirmasis pasaulinis karas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Pirmasis pasaulinis karas. Rodyti visus pranešimus

2026 m. balandžio 6 d., pirmadienis

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 6 d. – Sarajevo apgultis, gimė ir mirė Rafaelis, prasidėjo Ruandos genocidas, JAV įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą

 

Sveiki!

 

Štai, kas įdomaus pasaulyje ir Lietuvoje yra įvykę balandžio 6 dieną.

 

Pasaulio istorija.

 

1520 m. – Rafaelio mirtis. Būdamas vos 37-erių, mirė vienas garsiausių visų laikų italų dailininkų ir architektų Rafaelis Santis. Simboliška, kad jis mirė per savo gimtadienį.

 

1896 m. – Pirmųjų modernių olimpinių žaidynių atidarymas. Nors vakar minėjome pasiruošimą, būtent balandžio 6 d. Atėnuose oficialiai prasidėjo pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.

 

1917 m. – JAV įstojo į Pirmąjį pasaulinį karą. Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai paskelbė karą Vokietijai, o tai tapo lemiamu lūžiu konflikto eigoje.

 

1992 m. – Sarajevo apgulties pradžia. prasidėjo ilgiausia apgultis moderniojo karo istorijoje (tęsėsi beveik 4 metus), nusinešusi tūkstančius gyvybių Bosnijos karo metu.

 

1994 m. – Ruandos genocido pradžia. virš Kigalio buvo numuštas lėktuvas su Ruandos ir Burundžio prezidentais. Tai tapo kibirkštimi vienam baisiausių XX a. genocidų, per kurį per 100 dienų nužudyta apie 800 tūkst. žmonių.

 

Įvykiai Lietuvoje.

 

1919 m. – Pirmasis Lietuvos Prezidentas. Valstybės Taryba išrinko Antaną Smetoną pirmuoju Lietuvos valstybės prezidentu. Iki tol jis vadovavo tarybai kaip pirmininkas.

 

1926 m. – Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimas. Popiežius Pijus XI bule Lithuanorum gente įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Tai buvo itin svarbus žingsnis įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę bažnytinėje hierarchijoje (atsiskyrimas nuo Lenkijos bažnytinės įtakos).

 

Saugaus eismo diena. Lietuvoje balandžio 6-oji oficialiai minima kaip Saugaus eismo diena, skatinant vairuotojus ir pėsčiuosius būti atsakingesnius kelyje.

 

Mokslas ir technologijos.

 

1973 m. – „Pioneer 11“ paleidimas. NASA paleido kosminį zondą, kuris tapo pirmuoju aparatu, iš arti ištyrusiu Saturną ir jo žiedus.

 

1830 m. – Mormonų bažnyčios įkūrimas. Josephas Smithas Niujorko valstijoje oficialiai įkūrė Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčią.

 

Balandžio 6 dieną gimė prancūzų rašytojas Maurice'as Druonas (1918) bei italų Renesanso meistras Rafaelis (1483). Taip pat ši diena minima kaip Tarptautinė sporto diena vystymuisi ir taikai.

 

Maištinga Siela


2019 m. spalio 19 d., šeštadienis

Filmas: "Jie niekada nepasens" / "They Shall Not Grow Old"


Sveiki,

Absoliučiai netikėtai nusprendžiau pažiūrėti išliaupsintą dokumentinę juostą apie Pirmojo pasaulinio karo siaubus, kurį sumontavo „Baubas“, „King Kongas“ bei „Hobito“ dalių režisierius Peter Jackson „Jie niekada nepasens“ (angl. They Shall Not Grow Old) (2018). Režisierius ilgai dirbo su išlikusia autentiška Pirmojo pasaulinio karo filmuota medžiaga, susikvietė garsiausius ir profesionaliausius specialistus, kurie „išskaitytų“ iš kadaise nusifilmavusių vyrukų lūpų žodžius, „nuspalvintų“ ir kiek įmanoma išryškintų filmuotus kadrus... Iš viso to jis sulipdė visą filmą, kuriame pasakotojas pirmuoju asmeniu pasakoja savo patirtis šiame kare, o autentiškus karo vaizdus mes regime kaip papildančias iliustracijas.

Iš esmės filmas tikrai įsimintinas vien dėl lengvai techniškai perteiktos ir sutvarkytos medžiagos. Žiūri į tuos septyniolikmečius kreivais dantimis ir besišypsančius, kurie atlapaširdiškai eina į karo mėsmalę, ir suvoki, kaip lengva yra valdyti žmogų, kuris apie save nereflektuoja, neturi pakankamai išsilavinimo – jis gi patrankų mėsa. Nereikia būti genijumi, kad įvertintum XX amžiaus kadruose vaizduojamus veidus – tik nuotykių ir žaidimų ištroškę vaikėzai iš fabrikų, kurie vos parašo savo vardą, kuriuos tampo lyg bulvių maišus politiniai galios svertai, o jų galvelės pramuštos patriotiškumo kvailais idealais, kurie dar ir šiandien gajūs Lietuvoje, kai kalbama apie šauktinius ir kitus ale „reikšmingus“ dalykus... Visgi ne iš pat pradžių suvokiau pasakotojo apgaulę, jo pozityvi intonacija, kad karas yra jėga netgi iš ten sugrįžus kaip iš didelio nuotykio, mane šiek tiek pykdė: ar nebus filmas dar vienas propagandinis karo meno ir grožio indikatorius ir taip nučiuožusiems mūsų šiuolaikiniams vyrukams, kurie pasvajoja nors vieną dieną pabuvoti tuose apkasuose?

Visgi filmo pabaigoje pasakotojas daro refleksyvinį lankstą ir paneigia savo susižavėjimą karu, kurį stačiai teigė filmo pradžioje. Karas atnešė socialinį ir dvasinį atskirtį nuo pasaulio. Romiu balsu ir tonu pasakojamos žiaurios kasdienybės apkasuose ir linksmybės tarp ramesnių karo periodų tik patvirtina siaubingai skaudžią tiesą – neišsilavinusiems, neišprususiems ir sunkų juodą darbą dirbantiems jaunuoliams karas tebuvo užsiėmimas, kuris neleisdavo galvoti, kad jie beverčiai. Menkavertiškumas ir nereikalingumas taikiame pasaulyje vyrukams dar didesnė kančia nei visos tos žaizdos karo siautulyje. Iš esmės filmas man sukėlė labai prieštaringų jausmų, bet galiausiai atvedė į tą patį suvokimą, kokį patyriau skaitydamas Svetlanos Aleksijevič dokumentines knygas apie kare buvusius žmones. Tai yra susipriešinimo tarp natūralaus veiksmo ir įsivaizduojamo primesto idealo, kuris kaip niekas kitas gali pražudyti civilizaciją, nes idealai ir įsitikinimas, kad kovoji „teisingoje pusėje“ tėra tik pats paprasčiausias bevertis smurto protrūkio pateisinimas, kurį sumišusiais žmonėmis žaidžia politinės jėgos. Iš esmės tai gera dokumentika, apie tai, kaip kariaujami beprasmiai karai ir niekas negali sustabdyti šios beprotybės-beprasmybės.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 91/100
IMDb:8.3


Jūsų Maištinga Siela  

2019 m. birželio 28 d., penktadienis

Maištingos sielos kalendorius: Nužudytas Austrijos-Vengrijos erchercogas Pranciškus Ferdinandas


Sveiki,

Šią birželio 28 dieną 1914 metais Sarajeve nužudytas Austrijos-Vengrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo sūnėnas erchercogas Pranciškus Ferdinandas. Šioje Europinėje dalyje jau seniai pradėjo veikti balkaniškos jėgos, kurios norėjo įgauti autonomiją nuo Austrijos-Vengrijos imperijos, o šis išpuolis padėjo pamatus lygiai po mėnesio prasidėsiančiam Pirmajam pasauliniam karui, kuriame dalyvavo Antantės sąjungininkės Rusija, Prancūzija ir Britanija ir Trilypės sutarties narės Austrija-Vengrija, Italija ir Vokietija.

Jūsų Maištinga Siela

2019 m. birželio 15 d., šeštadienis

Maištingos sielos kalendorius: Karūnuotas paskutinis Vokietijos imperatorius Vilhelmas II-asis


Sveiki,

Šiandien, birželio 15 dieną, 1888 metais buvo karūnuotas 29 metų paskutinis Vokietijos imperatorius Vilhelmas II-asis. (1859-1941). Auklėjamas griežtai militaristiškai naujasis karalius itin daug dėmesio skyrė kariuomenei ir azartiškai ėmė konkuruoti su britais dėl įtakos pasaulyje. Šalies viduje įveikęs kanclerį Otą fon Bismarką, jis galutinai tapo nepamainoma šalies galva. Agresyvia valdymo politika jis susirado daug priešų ir tai iš esmės paklojo pamatus Pirmajam pasauliniam karui, kurį, kaip žinia, jis pralaimėjo, todėl turėjo atsisakyti sosto ir visą savo likusį gyvenimą praleido Nyderlanduose svajodamas grįžti į valdžią.

Jūsų Maištinga Siela

2019 m. birželio 1 d., šeštadienis

Maištingos sielos kalendorius: Įvyko Jutlandijos mūšis


Sveiki,

1916 metais per Pirmąjį pasaulinį karą įvyko didžiausias laivų mūšis tarp vokiečių ir britų. Vokiečiai, matydami, kad jų karo eigą trukdo britų laivyba, surengė pasalą, kurios metų Jutlandijoje įvyko vienas didžiausių vandenų mūšių, nusinešusių tūkstančius gyvybių. Per šią kruviną gegužės 31 dieną vokiečiai prarado 11 laivų ir pustrečio tūkstančių karių, o britai net 14 laivų su 6 tūkstančiais gyvybių.

Jūsų Maištinga Siela