Rodomi pranešimai su žymėmis Rémy Girard. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Rémy Girard. Rodyti visus pranešimus

2019 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis

Filmas: "Jėzus iš Monrealio" / "Jésus de Montréal"


Sveiki,

Nesu itin didelis religinių filmų mėgėjas. Gal dėl to, kad pats nesu religingas ir iki šiol sapnuoju baisius košmarus apie vaikystėje matytus filmus, kaip Jėzų prie kryžiaus kalė. Visas tas kraujas, kančia, žinokite, jokia palaima, tai traumuojanti žinia vaiko pasąmonei, tačiau suaugus pradeda įtartinai įdomiai atrodyti visa toji kryžiavimo istorija. Kanadiečių režisierius Denys Arcand sukūrė filmą „Jėzus iš Monrealio“ (pranc. Jesus de Monreal) (1989), kuriame rado tam tikrą formą šiuolaikiškiau perpasakoti Kristaus mokymo ir išganymo istoriją.

Tiesą sakant, filmas iškart man priminė režisierės Julie Taymur „Titas“ (1999), kada šiuolaikiškomis laiko parabolėmis ir analogiškais dėsniais perteikiama Šekspyro pjesė „Titas Andronikas“. Jėzaus istorija iš tikrųjų yra ekranizuota daugybė kartų, tad kuo šis perteikimas įdomesnis? Tai specifinė teatralizuota, kiek dirbtina maniera perteikta istorija, bandant „sumiksuoti“ užrašytus įvykius devinto dešimtmečio Monrealyje, kada įkvėpimo ieškantis aktorius atkartoja Jėzaus tam tikrus veiksmus, susiranda pasekėjus, jį persekioja policija, galiausiai jis atsiduria teismo salėje, jį gundo advokatas ir... Žodžiu, filmas bus įdomus tiek, kiek jums įdomi pasakojimo forma, Biblijos perkėlimas į šiuolaikinį kontekstą. Visgi esu tos nuomonės, kad filmas turi per ryškią alegorinę formą ir ši istorija, kokios nors gyvenimiškos dramos rėmuose būtų kur kas efektyvesnis ir mąslesnis, dabar filmas atrodo pernelyg supaprastintas vardan ekspresyvumo.

Žavi ir įvairių žanrų lipdinys. Čia filmas atrodo kaip rimta drama, čia, žiūrėkite, švysteli komedijos etapas, staiga pereinama prie dokumentinio žanro, tai savotiškai suteikia mistinę istorijos atmosferą... Režisierius turi laisvą valią eksperimentuoti, lipdyti ir laisvai interpretuoti daugelį dalykų, kartu kritikuodamas vartotojiškumą, moters seksualumo išnaudojimą reklamos rinkai (atskira Marijos Magdalietės istorija), teismų sistemą ir kt. Iš tikrųjų filmas savo istorija mane asmeniškai menkai kuo jaudino, nors ir neblogai žinau šią Biblijos dalį, visgi stipriausia ir įdomiausia filmo dalis, dėl ko verta pažiūrėti šį filmą, yra, sakyčiau, režisieriaus interpretacijos formos. Na, o pamokymas būtų tikriausiai toks: kiekvienas, kuris seka Jėzaus pėdomis, anksčiau ar vėliau, atkartoja paties Mokytojo gundymo, nevilties ir prisikėlimo kelią.

Mano įvertinimas: 7.5/10
IMDb: 7.5


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. gegužės 4 d., penktadienis

Filmas: "Moteris, kuri dainuoja" / "Incendies"



Sveiki visi,

Šiandien noriu Jums pristatyti „Kino pavasario 2011“ daugiausia žiūrovų simpatijų pelniusį filmą „Moteris, kuri dainuoja“ (Incendies) (2010 m.). Tai kanadiečių filmas, kuris mus nukelia į Artimuosius Rytus, kur kaunasi krikščionys ir musulmonai už savo įsitikinimus, bet tai kartu ir pasakojimas apie keistą ir beviltišką meilę, kuri gimė iš skirtingų stovyklų. Iš esmės filmas gali pasirodyti gan žiaurus, o jaudinantis siužetas suveltas ir gan painus, tačiau pabaigoje smogiama tokia baisia tiesa, kad net sunku patikėti, jog taip įmanoma. Aš visgi manau, kad vienas iš pagrindinių gero filmo elementų yra puikus siužetas, juk ekranizuoti galima bet ką, kad ir paprasčiausiai Balzako kurinį, kuris šiai dienai kino ekranuose pasirodytų siužeto sumetimais kaip mažiau už vidutinybę, todėl gerbiu siužetus, kurie yra rašomi būtent kino filmo kūrimui, nes tai dažniausiai pasiteisina šiuolaikiniame kine.

„Moteris, kuri dainuoja“ – tikslus ir kraugeriškas pasakojimas, kuriame įsivelia ištisa giminių karta. Filmo pradžioje užduodamas uždavinys, ar įmanoma, kad 1+1 būtų lygus vienetui, tai neįsivaizduojama matematinė nesąmonę, kurią patikrina ir įrodo pats gyvenimas, jog vis dėlto šitaip įmanoma. Kai kas bandė nuteisti šį filmą kaip manipuliatorių, kuris tiesiog žaidžia žiūrovų jausmais, balansuodamas ant itin sunkių temų kaip antai vaikai tarp tos pačios šeimos narių ir panašiai, kurie prikausto žiūrovo vaizduotę ir žaidžia jo suformuotomis vertybėmis, tačiau norėčiau filmą šiek tiek apginti, nes jo meninė plotmė irgi pakankamai nemenka, o ir siužetas nevienkryptis, jis paliečia Artimųjų Rytų politiką, šeimos tradicijos, svetimas kultūras bei kalbas. Taip, filmas kurtas iš pagrindų suluošinti žiūrovą emociškai, tačiau, mano galva, apgalvoti ir kiti dalykai, kurie prikausto dėmesį ne tik prie siužeto, bet ir prie puikios aktorių vaidybos, spalvų, gamtovaizdžio, kultūrų, kameros judesio ir pan.

Šokiruojantis siužetas vertas pagarbos, bet kitą vertus sukurti kažką įtikinamai šokiruojančio nėra jau taip ir lengva visko mačiusiam šiuolaikiniam kino gurmanui, tam reikia kartu ir subtilumo, kad nebūtų viskas perdėm tiesmukiška ir banalu, o „Moteris, kuri dainuoja“, mano galva, kaip tik ir yra vienas geresnių filmo variantų, kaip tai galima padaryti. Jeigu tokį filmą, tarkim, būtų sukurpę Iranas ar Irakas, o ne Kanada, manau, jis nebūtų susilaukęs tokio pripažinimo, nes kalbėti apie savo krašto problemas ir tai demonstruoti kitiems gali daugelis, o kai tai ryžtąsi daryti kitataučiai, visa tai kažkodėl susilaukia dažniausiai pripažinimo.

Iš esmės, manau, kad filmas patiks daugeliui, nereikia būti ir kino gurmanu, nes filme nemažai įtemptų ir įdomių scenų, kurie patiks ir paprasto plauko žiūrovams, nes filme yra tikrai puikių ir įtaigių scenų, iš kurių, rodos, nebelieka jokių išeičių, kaip tik mirti, tačiau gailestingasis likimas moteriai, kuri dainuoja, suteikė nugyventi ilgą gyvenimą.

Filmą pirmą kartą žiūrėjau prieš beveik dvejus metus originalų kalba ir nesupratau pagrindinės esmės, todėl susigadinau savo receptorius, visai neseniai pasirodė filmas ir lietuvių subtitrais, tad nusprendžiau sau suteikti malonumą pažiūrėti antrąkart, tačiau jau žiūrėjimas nebebuvo toks įdomus, kadangi kadrai jau matyti, tik iš po jų atkasama šiek tiek kitokia prasmė, todėl iš esmės laikau šį filmą jau sugadintu, nes negalėjau vienu smūgiu maksimaliai išgyventi ir siužetą, ir prasmę, bet tai yra mano paties kaltė, į kurią Jūs nepretenduojate, taigi, jeigu turėsite galimybę, pažiūrėkite šį filmą, manau, nepasigailėsite.

Mano įvertinimas: 9.5/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb:  8.2




Jūsų Maištinga Siela