Filmas: "Snou Holou vilkolakis" / "The Wolf of Snow Hollow"

 

Sveiki,

 

Nepamenu nė vieno gero ir įsimintino filmo apie vilkolakius. Apie vampyrus taip, o apie vilkolakius ne, nors jie irgi kino industrijoje populiarūs ir galgi net visai gerų buvo, bet esmė, kad nepamenu. Nesitikiu, kad artimiausiu metu, nuslūgus visokios „Saulėlydžių“ sagoms ir pan., atsiras kas nors originalaus ir netikėto, gal dėl to su tokiu savitu skepticizmu peržiūrėjau režisieriaus, scenaristo ir pagrindinio vaidmens atlikėjo Jim Cummings filmą „Snou Holou vilkolakis“ (angl. The Wolf of Snow Hollow) (2024). Kai kino projektą vienas žmogus pastato nuo scenarijaus iki paskutinio kadro, atrodo, darbas turėtų būti ypatingas, tačiau taip, deja, ir vėl taip nenutiko.

 

Istorija pasakoja apie žiemišką miestelį, kuriame prasideda keistos ir žiaurios mirtys, susijusios su sudraskymais. Iš pradžių šerifas ir vietos policija mano, kad tai koks nors laukinis žvėris, nes vilkolakiai, kaip žinia, neegzistuoja, tačiau netrukus vilkolakį kažkas pamato, galiausiai ir pats šerifas medžiokliniu šautuvu bando jį nugalabyti, bet, kaip supratote, nesėkmingai. Šalia trilerio kriminalinės linijos pasakojama ir pagrindinio šerifo Džono Maršalo gyvenimo istorija. Jis neurotikas, cholerikas ir absoliučiai darbe gali pratrūkti lygioje vietoje ir visus aprėkti, kai ką apkulti ir visi, atrodo, susitaikę su jo tokiu nenormaliu elgesiu, nes jis šefas, jis šerifas. Kaip vėliau paaiškėja, Džonas turi priklausomybių ir jų padariniai nulemia jo nestabilią psichiką, tačiau jam tai nesutrukdo išsiaiškinti santykius su dukra ir atskleisti vilkolakio paslaptį...

 

Filmas išties keistas. Tikrai. Jeigu ir jausti visame filme vieno autoriaus autentiškumą, tai jį tikrai pajusite, nes filmo tonas ir koloritas balansuoja tarp juodosios komedijos iki siaubo trilerio. Jeigu panašaus žanro komedijose ir serialuose šis žanras būna daugmaž aiškus ir sustyguotas pagal kanonus, šiame filme, atrodo, viskas nesaugu, atrodo, kad filmas tuoj patirs nesėkmę, nes žanrinis kinas „šlitinėja“ tarp žanrų. Iš kojų verčia ne vilkolakio žmogžudystės, bet Džono neurotiškas charakteris ir aplinkinių reakcija. Nors vėliau viskas paaiškinama ir suvokiama, tačiau visumoje tam tikrų logikos dėmenų trūksta. Pavyzdžiui, Džekas mato žiemos metu iš automobilio pusnuogę ir nubrozdintą savo dukrą, kuri ką tik mylėjosi su neaiškiu tipeliu ir vos nebuvo perplėšta pabaisos, užuot ja pasirūpinęs, jis ją aprėkia ir siunčia namo nė nepaklausęs, kaip ji, nes svarbiau yra ne auka, o vilkolakis. Pamaniau, kad labai taiklu ir lietuviška, jog normaliai sustyguotam filme mes pamatytume melą ir tėvukas pasirūpintų dukrele, galų gale gultųsi kryžiumi ir aukotųsi, o nebandytų iš inercijos gaudyti užpuoliką. Šita scena, atrodo, nemeluoja, bet kartu ir trikdo, nes mes žanriniam kine nepratę prie tiesos, kuri jau atrodo kaip absurdas. Esu matęs, kaip geriau lietuvis agresoriui akis pirmiausia iškabins, nei susės išsiaiškinti kas, kaip ir kodėl ir ar aukai reikia pagalbos...

 

Visumoje filmas, nors ir turi savito kolorito, visgi istorija nuobodi. Chroniška režisūra, iškarpyti laikmečio nesinchroniniai kadrai jaukia Džeko gyvenimą ir jį iliustruoja, tačiau viskas pernelyg paprasta ir daugiau ar mažiau matyta. Nėra įdomios trilerio detektyvinės istorijos, trūko kaip žanriniam kinui įtampos, kurios labiausiai ir norėjosi. Manau, tai nutiko dėl žanrų sumaišties, vietomis scenos projektuojamos atsainiai, dar truputį paryškinus žanro niuansus ir būtų kaip parodijų filme „Pats baisiausias filmas“ – 2000-ųjų kultiniai prasti siaubo filmų klišių parodijavimai. Vietomis esama ir šio braižo. Labai nuvylė pabaiga. Padurtas Džekas nukrenta kaip nugalėtojas, tačiau „Gladiatorius“ neįvyksta, žiūrovai atseit netikėtai „apdurninami“, bet Džekas jau kitame kadre sveikutėlis lydi dukrą į gyvenimą ir palieka koledže. Per gerai, kad būtų netikėta.

 

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 6.2

 

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Trečiadienė" / "Wednesday" (1 sezonas / season 1)

 

Sveiki,

Daugelis tikriausiai prisimena savo vaikystės ar jaunystės dienas, kada per televiziją periodiškai rodydavo seną septinto dešimtmečio nespalvotą dviejų sezonų TV serialą „Adamsų šeimynėlė“ (1964), iš kurios vėliau, jau dešimto dešimtmečio pradžioje, buvo sukurti du filmai: „Adamsų šeimynėlė“ (1991) ir „Adamsų šeimos vertybės“ (1993). Šie filmai, kaip pastebėjau, nuolat šventinių progų metu sukasi mūsų lietuviškų TV kanalų karuselėje. Visgi kurį laiką šis projektas buvo visiškai numiręs, kol 2019 metais nepasirodė to paties pavadinimo animacinis filmas. Pastarasis sulaukė tęsinio ir buvo ganėtinai populiarus.

Galiausiai viską vainikuoja režisieriaus Tim Burton ir jo kūrybinės komandos darbas šiais metais, kai buvo pristatytas Netflix serialas „Trečiadienė“ (angl. Wednesday) pirmasis sezonas, kuris internete ir Netflix platformoje per pirmąją savaitę sumušė daugiausia valandų per visą istoriją žiūrėjimo rekordą, perkopusį vieno milijardo ribą, o seriale esančios scenos ir ištraukos netrukus tapo TikTok ir kitų socialinių tinklų memų ir savadarbių šokių judesių montažo kalvė.

Šalutinis projektas fokusuojasi į vyriausiąją Adamsų dukrą Trečiadienę ir jos sunkią adaptaciją valstybinėse ir prestižinėse šalies mokyklose. Seriale, žinoma, šmėžuoja ir jau kiti ankstesni Adamsai, kurie susirūpinę Trečiadienės gerove bando suteikti jai visa ko geriausio.

Nesiplėsiu į serialo įvykio detales, tik paminėsiu, jog jis schematiškai tvarkingai užpildytas pagal masinio serialo planą. Aštuonių serijų pirmojo sezono įdarą sudaro du esminiai dalykai: Trečiadienis asmeninė branda ir transformacija bei detektyvinė istorija. Iš esmės galiu tik sutikti, jog tai, kas rašoma internete apie tai, kad jei pradėsite žiūrėti serialą, jį ir turite „suvartoti“ iki galo, nes atsiplėšti sunku. Autoriams pavyko sukurti ir intrigą, ir keistumą, ir charakterius, kas, žinoma, pritraukia mases ir norą pamiršti savo pačių kasdienybę.

Pagrindinį Trečiadienės vaidmenį sukūrė Jenna Ortega (g. 2002), kuri paskutinį mėnesį yra labiausiai googlinama mergina pasaulyje. Pastaroji perteikė bent jau serialo pradžioje tradicinę sadistę penkiolikmetę Trečiadienę, kuri galiausiai patenka į „DaugiauNiekados“ internatinę mokyklą, kurioje mokosi įvairaus plauko turtingų ir sudėtingų šeimų atstovai. Galiausiai sužinome, jog toji mokykla nieko nesiskiria nuo kokio Hogvartso ar mano neseniai matyto filmo „Gėrio ir blogio mokykla“, kurioje esti raganos, sirenos, vilkolakiai ir kitokie monstrai bei mutantai. Trečiadienė netrunka pasijusti, jog ji neįprastoje mokykloje ir visi čia kažkuo į ją panašūs, tačiau paaugliškas užsispyrimas ir ilgametė patirtis jai sako, jog vis tiek turi būti šalta, be emocijų ir sadistiška, tačiau pati pajunta pirmuosius traukos požymius miestelio paprastam kavinės darbuotojui Taileriui ir nuo čia pamažu viskas ima verstis aukštyn kojom.

Komplikuoti Trečiadienės ir tėvų santykiai, ypač Mirtišės, kuri pasirodo, kažkada buvo šios mokyklos didžiausia pirmūnė, tad Trečiadienė jaučiasi jos šešėlyje ir nenori į ją būti panaši. Čia, aišku, viskas perteikta klasiška, nes kuo labiau nenori tapatintis su motina, tuo labiau į ją tampa panaši. Netrukus iškyla šeimos paslapčių, mergina sužino, jog jos tėvas žudikas, o miškuose bastosi klaiki pabaisa, kuri žudo vietinius. Netrukus veikėja ima išgyventi tradicinį serialų šablonu tapusiu „pateik man įrodymų, tada mes pakalbėsime“ situaciją. Trečiadienė netrukus iš pilkos ir tamsios gotės tampa už atvirą ir skaudžią tiesą kovojančia mergina...

Serialo aktoriai per pristatymą.

STOP! Būtent čia įvyksta didžiausias lūžis tarp to, ką mes laikome klasikiniais Adamsais ir jų elgsenos bei vertybių normatyvu, ir to, kokia Trečiadienė tampa bandydama išnarplioti detektyvą. Iš tiesų serialo kūrėjai (labai panašiai ir paskutinėse animacinių filmų dalyse) pastebime, kad suteikia kitą perspektyvą, jog keistuolius ir pagal savo logiką gyvenančius Adamsus, kuriems sadizmas, juodas humoras, mirtys, kankinimai, melas ir manipuliacija, lavonų kasinėjimas tapdavo lyg ir savaime aiškiu dalyku, naujausiose versijose jie tampa labiau žmogiški, o kas dėl jų juodosios gotiškos gyvenimo sampratos, tai lieka tik kaip keistenybės reliktu, fetišu. Trečiadienė pasirodo daug žmogiškesnė nei bet kada ir tai, manau, yra vienas pagrindinių kūrėjų užduočių: sugrąžanti atstumtiesiems pergalės ir visuotinio pripažinimo jausmą, juos padaryti tiesiog ne antgamtinio pasaulio dalimi, o monstriukais-humanistais. Tiesa, šis manevras jau kurį laiką įsigalėjęs tiek kine, tiek serialuose, todėl tai tik paprasčiausia klišė.

Ką tai duoda pačiam serialui? Ogi netenka tam tikrų keistų su juodojo humoro susietų klasikinių veikėjų elementų, o iš kitos pusės įneša dramatizmo, kuris tinka Trečiadienės detektyvinei istorijai. Nesakau, kad tai gerai, nesakau, kad tai blogai, nes serialo žanras nuo situacijų komedijos akivaizdžiai skiriasi. Taip pat akivaizdu, jog autoriai, kurdami šį serialą, pasirinko galbūt masėms labiau patrauklų variantą, nes Trečiadienė be žmogiškųjų vertybių, kokią galėjome matyti dviejuose vaidybiniuose filmuose, kai pagrindinį vaidmenį anuomet atliko Christina Ricci (beje, seriale ji taip pat pasirodo, sukurdama biologijos mokytojos vaidmenį), nebūtų tokia „prieinama“. Vieną įstabesnių vaidmenų, mano akimis, seriale sukuria „Sostų karų“ žvaigždė Gwendoline Christie.

Apibendrindamas serialą „Trečiadienę“, noriu pasakyti, jog tai smagus karnavališkas įtraukus kaip komiksai reginys, kuris turi detektyvinius elementus, šį bei tą iš klasikinių Adamsų, šį bei tą šiuolaikiško (pvz., kabinantis garso takelis). Kad ir kaip negalėjau sustoti žiūrėti iki paskutinės serijos, visgi jutau visus šio sezono saugiklius ir štampus, kurių čia yra ant kiekvieno kampo, pradedant Trečiadienės charakteristika ir baigiant detektyvine istorija. Netgi ta pati mokykla atrodo pernelyg šabloniška, primenanti magijos mokyklos iš visų tų serialų ir filmų virtinės. Visgi stebiuosi šio serialo populiarumu, turint galvoje, jog jis nėra nei novatoriškas, nei dar kažin kuo išsiskiriantis iš šio sezono serialų debiutų. Kitą vertus, serialo kūrėjai suplakė koktelį taip paskirstydami šabloninius ingredientus, kad dažnai pamiršti galvoti apie šio kokteilinio serialo sudėtį. „Trečiadienė“ labai prablaivo.

Jūsų Maištinga Siela