Rodomi pranešimai su žymėmis Sakartvelas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Sakartvelas. Rodyti visus pranešimus

2026 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 9 d. – Sakartvelo nepriklausomybės diena, "The Beatles" iširimas, JAV pilietinio karo pabaiga, gimė Juozas Naujelis ir Antanas Strazdas

 Sveiki, mielieji!

 

Balandžio 9-oji yra kaip ir ankstesnės dienos istorinių lūžių, mokslo pasiekimų ir svarbių kultūrinių įvykių diena.

Pasaulio įvykiai balandžio 9 dieną.

1865 m. – JAV pilietinio karo pabaiga. Šią dieną pietiečių (Konfederacijos) generolas Robertas E. Lee kapituliavo prieš šiauriečių generolą Ulyssesą S. Grantą. Tai užbaigė kruviniausią konfliktą JAV istorijoje.

1940 m. – Nacistinės Vokietijos invazija. Antrojo pasaulinio karo metu Vokietija pradėjo operaciją „Weserübung“ – įsiveržė į Daniją ir Norvegiją.

1970 m. – „The Beatles“ pabaiga. Polas McCartney oficialiai paskelbė, kad palieka grupę, o tai reiškė legendinės ketvertuko eros pabaigą.

1989 m. – Tbilisio tragedija. Sovietų kariuomenė brutaliai išvaikė taikią demonstraciją Sakartvele. Žuvo 20 žmonių (dauguma – moterys), o ši diena dabar minima kaip Nacionalinės vienybės diena. Po dvejų metų, 1991 m. balandžio 9 d., Sakartvelas paskelbė nepriklausomybę.

2003 m. – Bagdado kritimas. JAV vadovaujamos pajėgos perėmė Irako sostinės kontrolę, o simbolinis Saddamo Husseino statulos nuvertimas tapo jo režimo pabaigos ženklu.

Lietuvos įvykiai balandžio 9 dieną.

1955 m. – Marijampolės pervadinimas. Šią dieną sovietų valdžia Marijampolę pervadino Kapsuku (revoliucionieriaus Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei). Tikrasis vardas miestui sugrąžintas tik 1989 m.

2003 m. – Pilietybės skandalas. Prezidentas Rolandas Paksas išimties tvarka suteikė pilietybę Jurijui Borisovui – šis įvykis vėliau tapo viena pagrindinių jo apkalto priežasčių.

Balandžio 9 dieną gimė šie žymūs žmonės.

Charles Baudelaire (1821–1867): Garsusis prancūzų poetas, „Piktybės gėlių“ autorius.

Jean-Paul Belmondo (1933–2021): Prancūzų kino ikona.

Kristen Stewart (1990): Holivudo aktorė, šiandien švenčianti savo 36-ąjį gimtadienį.

Juozas Naujalis (1869–1934): Lietuvių muzikos patriarchas, kompozitorius ir vargonininkas. Jo daina „Lietuva brangi“ tapo neoficialiu Lietuvos himnu.

Algirdas Julius Greimas (1917–1992): Pasaulinio garso semiotikas, kalbininkas ir mitologas. Vienas iš Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjų.

Kazimieras Vasiliauskas (1922–2001): Legendinis Vilniaus Arkikatedros klebonas, politinis kalinis ir tremtinys, dvasinis autoritetas daugeliui lietuvių.

Antanas Strazdas (1760–1833): Liaudies dainius, kunigas ir poetas (Strazdelis), kurio eilės tapo liaudies dainomis.

Bronius Babkauskas (1921–1975): Vienas ryškiausių Lietuvos kino ir teatro aktorių, vaidinęs kultiniame filme „Niekas nenorėjo mirti“.

Daina Bilevičiūtė: Žinoma Lietuvos dainininkė ir pedagogė.

Arūnas Matelis: Garsus dokumentinio kino režisierius ir prodiuseris.

Elle Fanning (1998): Jaunosios kartos žvaigždė, žinoma iš filmų „Piktadarės istorija“ (Maleficent) ir serialo „Didžioji“ (The Great).

Leighton Meester (1986): Aktorė, labiausiai žinoma kaip Blair Waldorf iš serialo „Liežuvautoja“ (Gossip Girl).

Lil Nas X (1999): Provokuojantis amerikiečių reperis ir dainininkas, hito „Old Town Road“ autorius.

Cynthia Nixon (1966): Aktorė, išgarsėjusi Mirandos vaidmeniu seriale „Seksas ir miestas“.

Gerard Way (1977): Grupės „My Chemical Romance“ lyderis ir vokalistas.

Hugh Hefner (1926–2017): Žurnalo „Playboy“ įkūrėjas.

 

Maištinga Siela

2024 m. lapkričio 11 d., pirmadienis

Filmas: "Motina ir dukra, arba Naktis nėra amžina" / "Deda-Shvili an rame ar aris arasodes bolomde bneli"

 

Sveiki,

 

Pirmuoju šio sezono „Scanoramos“ filmu tapo Sakartvelo dokumentinis filmas „Motina ir dukra, arba naktis nėra amžina“ (angl Mother and Daughter, or the Night Is Never Complete) (2024). Su dokumentika kino festivaliuose retai kada prašausi, šįkart taip pat neprašoviau, nes filmas iš tikrųjų emocionaliai ir svaiginančiai intymiai išsiskleidė, apimdamas tris sakartveliečių moterų režisierių kartas. Filmas fokusuojasi į 94 metų garsią Sakartvelo režisierę Laną Gogoberidzę, kuri per savo santykį su jau kadaise mirusia motina, permąsto savo tarpukario likimą ir kino filmus.

 

Mane visada labai sujaudina tokios intymios šeimų dokumentikos, savitos išpažintys, pastarosios, beje, kaip šioji, stebina skaudžiais ir nesumeluotais likimų smūgiais. Senutė Lana prisimena savo motiną, gimusią dar XX amžiaus pačioje pradžioje ir ketvirto dešimtmečio pradžioje sukūrusią du unikalius kino filmus, kuriuos beregint pasikeitusi valdžia iškart uždraudė, Lanos tėvą, beje, komunistą, nušovę, o motiną ištrėmė 10 metų į gulagą sunkiųjų darbų. Tbilisyje likusi mažoji Lana prisimena gerųjų dėdžių globą, sumaištį namuose, besikeičiančią sovietinę valdžią ir motinos ilgesį. Režisierė nuotraukomis, daiktais ir prisiminimais rekonstruoja šeimos istoriją ir taip įprasmina savo motinos, pirmosios gruzinų moters režisierės atminimą. Istorija verta išties dėmesio, nes motina, grįžusi iš tremties, niekada nekalbėjo apie savo filmus, nors dukra pasuko režisierės keliu, vėliau tą padarys ir anūkė. Po motinos mirties Lana galiausiai su didelėmis pagalbomis senuose užsienio archyvuose visgi aptiko motinos filmus, juos pademonstravo Vakarams ir Vakarai buvo sužavėti. Tų filmų ištraukas galima interpretuoti kaip šeimos moterų likimų ir kartu netrukus prasidėsiančio tautos valymo juodąją pranašystę.

 

Iš tikrųjų filmas graudina ir sukrečia. Jis dar kartą paliudija ir tai, ką gerai žinome iš pačių lietuvių tremtinių, grįžusių į Lietuvą, liudijimų. Visi labai norėjo gyventi ir išgyventi, nė vienas sunkią valandą nepasikorė, nenusižudė, nes viltis tikriausiai tokią valandą yra kur kas stipresnė. Perėjus tokį likimą, tikriausiai niekas nebebaisu. Filme Lana daug cituoja ir deklamuoja poezijos, kuri buvo laikoma kaip viena iš pasipriešinimų formų toms baisioms okupantų represijoms. Pabaigoje ji padeklamuoja vieno mylimo savo poeto iš Prancūzijos verstas eiles, kurios dar ilgai man skambėjo po šio puikaus ir jautraus filmo. Perfrazuojant būtų panašu į tai: net ir tamsiausia naktis negali būti juoda žmogui, perėjusiam sielvartą... Filmas toks ir yra, jis kalba apie sielvartą, bet jo nesmerkia, gyvenimas su duotomis tragiškomis aplinkybėmis ir savomis dovanomis, kurios nustelbia baisiausias tragedijas ir iškelia bendražmogiškumą kaip didžiausią atsvarą barbariškumui ir nužmoginimui. Labai rekomenduoju.

 

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 8.2

 


Jūsų Maištinga Siela