Sveiki,
Sam
Mendes filmas apie Pirmąjį pasaulinį karą pavadinimu „1917“ (angl.
1917) (2019) netikėtai tapo vienu ryškiausiu sezono apdovanojimu favoritu,
o vėliau dėsningai, kaip jau ir įprasta, braunasi prie „Oskaro“ statulėlės. Ar
pavyks jam pelnyti geriausio meto filmo apdovanojimą, sužinosime dar šį mėnesį,
visai netrukus...
Įtartinai
žiūriu į karinius filmus, nes bet kokiu atveju tai tebus istorinės tiesos
interpretacija, todėl toje bergždžioje istorijoje, kurioje parodoma, kaip
politika ir įsitikinimais manipuliuojama ginkluota avinų banda, manding, nė iš
tolo nekvepia jokiu patriotiškumu ar kitais smegenis plaunamais dalykais, todėl
vienintelis akstinas yra tokiame filme nebent gera istorija, bendražmogiškųjų
vertybių (arba jų išdavimo) atskleidimas. Deja, filmas „1917“ yra tobulas
šablonų rinkinys, istorija absoliučiai paviršutiniškai „įkvepianti“, kokį
matėme tokiuose epuose kaip „Karo žirgas“ ar dar, atrodo, neseniai praūžusiame „Diunkerke“.
Vėlgi
turime istorijoje svarbią operaciją, vėl vokiečiai blogiukai, vėl vargšas
paprastas pėstininkas atlieka žygdarbį ir vėl viskas vienomis spalvomis, vienu
matu ir nė trupučio apie realius įvykius, apie didvyrius, kurie iš tikrųjų „prisišiko“,
išdavė ir spjovė į karą... Tiesiog vėl turime eilinę istoriją, eilinę
apokalipsės dieną karo fone mums demonstruojama kompiuterinio žaidimo
elementais grįsta istorija, kuri nuspėjama nuo tos pačios akimirkos, kai
pasižiūrėjau į pagrindinių aktorių sąrašą. Ten pasižiūrėjus buvo aišku kaip dieną
(ir be anonso!), kuris išgyvens iki galo ir taps didvyriu. Ar tikrai sulaukę
2020 metų vis dar žiūrime tą patį kino braižą, kuris buvo prieš 20 ir 30 metų? Su
tomis pačiomis potekstėmis, ta pačia liaupsinančia ir pataikaujančia prasmės
gestikuliacija masiniam žiūrovui? Oho...
Nesakau,
kad filmas kaip produktas nepatiko. Perkant duoną dvidešimt metų iš tos pačios
duoninės, kitos atrodo jau nebeskanios, nes atbunka receptoriai. Lygiai tas
pats ir su filmais, prie kurių priprantame ir bet kokia inovacija didžiajame
kine atrodo įtartinai, inovacijas priimame tik jeigu visuotinai apie tai
kalbama kaip apie gėrį ir dar... priklauso nuo pripažinto režisieriaus. Visgi
filmas įkvepiantis, nuostabus operatoriaus darbas, kuris sukuria nesustabdomo
vienos paros stebuklą, nors fone ir matosi, kad dalis kadrų filmuota vasarą,
kai kada pavasarį – gamtos iš kadro nepaslėpsi. Visgi dinamiškos ir gerai
struktūriškai apgalvotos mizanscenos, neprasta ir aktorių vaidyba, bet
labiausiai kliūva, kad į geriausio metų filmo titulą pretenduoja senamadiško
sukirpimo filmas, kuris vėl žongliruoja tomis pačiomis emocijų sudirginimo idėjomis.
Kur kas geresnis ir įdomesnis operatoriaus ir turinio inovacijos prasme buvo vengrų
filmas „Sauliaus sūnus“, vaizduojantis istoriją iš žydų koncentracijos stovyklos
perspektyvos. Net ir „Diunkerkas“, kuris negavo „Oskaro“ kaip geriausias
filmas, man atrodė įdomesnė ir dinamiškesnė dėlionė už neblogą, bet gerokai
pervertintą „1917“.
Mano
įvertinimas: 7/10
Kritikų
vidurkis: 78/100
IMDb:8.5
Jūsų
Maištinga Siela
