Filmas: "Atikos institutas" / "The Atticus Institute"

Sveiki,

Iš tikrųjų mėgstu filmus apie įvairiausius apsėdimus ir esu nemenkas „Egzorcistas“ serijos gerbėjas, tačiau tenka pripažinti, kad dažniausiai tokiais filmais tenka nusivilti. Panašiai nutiko ir su vienu naujausiu filmu „Atikos institutas“ (angl. The Atticus Institute) (2015), kurį pažiūrėjau genamas gana įdomių ir kontraversiškų nuomonių. Vienį filmą gyrė ir sakė, kad jis įdomus, kiti, kad nieko naujo jame nematę ir išjungę dar net neįpusėjus. Aš pažiūrėjau visą.

Filme kone per visas puses skanduojama skambioji frazė, kad JAV vyriausybė tik karta pripažino apsėdimą ir tas apsėdimas yra būtent šio filmo dokumentinė medžiaga. Dėl šio fakto tikriausiai filmas ir pritraukia nemažai žiūrovų. Dokumentinis formatas suteikiamas vaidybiniam filmui jau tampa tikrų tikriausia kliše siaubo kino pasaulyje ir, tiesą sakant, jau geriau būtų sugrįžti į klasikinę siaubo filmo formą, kadangi ten yra kur kas daugiau galimybių eksperimentuoti. „Atikos institutas“ galėtume sakyti gana neblogas siaubo filmas, bet labai jau neįsimenantis ir nuobodus.

Aštuntas dešimtmetis, kameros, stebėjimai, eksperimentai su apsėdimais ir antgamtinėmis galiomis, politiniai kėslai – visa ta medžiaga išties nemenka ir iš jos buvo galima išspausti tikrai daug tiek vizualiai, tiek siužetiškai, tačiau ar filmas nuėjo autentiškumo keliu, norėdamas atkurti kuo tiksliau instituto dvasią ir tą įvykį, arba tiesiog pritrūko biudžeto ir kūrybinės galios – kas dabar žino. Na, buvo nuobodoka, ypač pirmoji filmo pusė, kuri bandė intriguoti, tačiau jokių staigmenų nepateikė, buvo viskas tiesmukai nuspėjama. Finalas, kaip ir tikėtasi, nieko irgi nepateikė. Na, taip, buvo kelias scenos, kada pasišiaušė gyvaplaukiai, tačiau filmas neįspūdingas ir mažiau nei vidutinis – yra daug geresnių visomis prasmėmis filmų apie apsėdimus. Nėra jokio išgyvenimo ar jaudulio dėl apsėstosios, neišnaudotas ir valstybės pasinaudojimas apsėstąja variantas. Pasakojimas kažkoks „štrichinis“, be gelmių ir didesnių intrigų. Viskas praplaukė paviršiumi ir nieko neliko, o taip norėjosi eiti gulti su tokiu filmu, kad būtų baisu likti vienam kambaryje.

Mano įvertinimas: 3.5/10

IMDb: 5.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Miegamajame" / "In the Bedroom"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu pakomentuoti matytą kino juosta „Miegamajame“ (In the Bedroom) (2001), puikiai įvertintas kino kritikų, gavęs net 5 „Oskaro“ nominacijas ir pripažintas žiūrovų. Na, išties tikėtis iš šio filmo pravalo neįmanoma, tačiau „Mažų vaikų“ (2006) režisierius Todd Field, kuriam jaučiu palankias simpatijas, šįkart žiūrėjosi pakankamai sunkiai...

Lėtai besivystantis keršto ir žmogiškumo praradimo istorija man priminė pernai matytą italų juostą „Sūnaus kambarys“ – daug graužaties, tylių ašarų ir kaltinimų. Tai viena iš tų subtilių „dramų-spąstų“, kur herojai kamuosi troškindamiesi savo pačių skausme, primesdami pretenzijas kitiems, kai kada jiems ten nusigraužti ranką ar koją, žinoma, netiesiogine prasme. Pats filmo pavadinimas šiek tiek gali klaidinti, tai nėra intymumo drama, prisodrinta klaikiai erotiškomis scenomis. Priešingai, istorijos herojai gretinami su omarų medžiokle, kur elgiamasi kaip gyvūnui patekus į spąstus „kambarį“, kada situacija supriešina artimus herojus. Herojų kančios buvo subtilios, tačiau, mano akimis, pernelyg „skystos“ ir, tiesą sakant, truputį ėmė miegas. Nerekomenduočiau šio filmo žiūrėti kompanijose arba dviese, sugulus lovoje. Jau geriau vienatvėje, tamsoje su trupučiu vyno, nes filmas – tai intymi akistata su savimi pačiu.

Nežinau, prisipažinsiu, kad filmas visumoje nėra prastas, turi puikius vyresnės kartos aktorius, kurie pasirodo nepakartojamai – Tom Wilkinson, Sissy Spacek. Abu brandūs ir įdomūs, užtikrinti ir veteraniški, tačiau pats filmas man „ėjosi“ nuobodokai. „Maži vaikai“ yra neabejotinai, mano akimis, geresnis režisieriaus darbas.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 86/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Antroji žemė" (Kita žemė) / "Another Earth"

Sveiki visi,

Rimtesnio kino mėgėjai turėtų suklusti, nes noriu pristatyti Mike Cahillas kino filmą „Kita žemė“, „Kino pavasaris“, kuris taip pat pristato šį filmą šių metų festivalyje, filmą išvertė tiesiog „Antroji žemė“ (Another Earth) (2011 m.). Išties labai painu ir pradeda nervinti tų pavadinimų variantai ir variacijos, bet ką padarysi. Norėtųsi, kad filmo pavadinimas būtų išverstas kuo tikslingiau, nes tai daug ką nusako apie patį filmą...

Na, išties, kai nežinai apie ką filmas, jis gali iš pradžių pakankamai klaidinti. Jeigu galvojate, kad filmas prisodrintas specialiųjų efektų ir yra iš visiškos fantastinės holividinės srities, tada labai klystate. Taip, drama pakankamai suimistinta, tačiau išlaiko pagrindinius realizmo gniaužtus, bylinėja kalėtės ir atpirkimo peripetijas, o artėjanti kita Žemė, yra tarsi simbolis, realybės atsispindėjusi kitoje realybėje, kuri praktiškai nesikeičia. Sakyčiau, režisieriui pavyko neperspausti to simbolio, jis vis šmėžuoja veikėjams virš galvų ir veikia stipriau nei pats mėnulis, tačiau neužima pagrindinės pozicijos. Keista ir visuomenės reakcija, ji tokia keistai užslopinta, nes šalia jų yra tokia pati žemė su gyvybe ir t.t., jie ne vieni Visatoje ir vis tiek pasiduoda sistemai – eina į darbus, atlieka tas pačias visuomenines funkcijas. Labai didelis atradimas, režisieriaus akimis, neturėtų visgi suardyti organiškos mūsų visuomenės struktūros.

Patiko ir aktorių vaidyba, ji užtikrinta, stipri, realistiška. Dramose labai svarbu logika, nesvarbu ar drama mistifikuota, logika charakteryje ir veikėjų poelgiuose turi išlikti nepriekaištinga. Manau, ji išliko. Įdomu, ką pasakytų Z. Froidas, pažiūrėjęs bent kelias dramas, įskaitant ir šią, įdomu, kokias hipotezės būtų iškėlęs veikėjų atžvilgiu. „Šeimos žudikė“ permiega su išgyvenusiu vyru, vedama nežaboto kaltės jausmo, kai vienintelis noras tėra pakilti į kosmosą ir nusigauti į kitą Žemę, kur lyg ir turėtų išsispręsti visos kaltės opos. Bet...

Manau, kad vykusi drama, šiek tiek primenanti „Melancholiją“, tik šie filmai skiriasi tuo, kad „Melancholijoje“ artėjanti kometa visgi destruktyviai išsprendžia veikėjų dvasines problemas, o „Kita žemė / Antroji žemė“ išsprendžia taikiuoju būdu. Filmas baigiasi pačioje įdomiausioje vietoje, nes mums užginta pamatyti dviejų tapačių realybių sandūrą, tam jau režisieriui reikėtų kitos istorijos ir kito filmo, todėl labai įdomu, jog filmas sustoja būtent šioje vietoje.

Rekomenduoju rimtesnio filmo mėgėjams.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 66/100
IMDb: 7.0 

Jūsų Maištinga Siela