Sveiki!
Kaip
man patinka šis paveikslas!
Šio
žymaus paveikslo autorius yra XVI amžiaus Nyderlandų renesanso genijus Pieteris
Bruegelis Vyresnysis (Pieter Bruegel de Oude), garsėjęs savo giliais,
filosofiniais bei moralizuojančiais kūriniais, kuriuose pagrindinis dėmesys
skiriamas kasdieniam gyvenimui, žmonių ydoms ir gamtos didybei. Paveikslas,
sukurtas 1568 metais, vaizduoja šešis regos negalią turinčius vyrus, kurie
grandine vedami vienas kito per laukus žengia nelaimės link, mat jų lyderis jau
kritęs į griovį. Kompozicija sukonstruota taip, kad žiūrovas iškart matytų
neišvengiamą dramą: akli keliautojai sustyguoti į vieną judančią liniją, o jų
veidų išraiškos atskleidžia vis didėjančią baimę bei nesuvokimą, kas jų laukia
priekyje.
Pats
paveikslas tapo vienu paskutiniųjų ir brandžiausių menininko darbų, kuriame atsiskleidžia
jo meistriškumas perteikti judesį ir psichologinę įtampą. Fone matoma rami
kaimo peizažo panorama su bažnyčios bokštu aštriai kontrastuoja su priekiniame
plane vykstančia tragedija, taip pabrėžiant pasaulio abejonę ir atsiribojimą
nuo žmonių paklydimų. Kiekvieno veikėjo fizinis defektas ir aklumas pavaizduoti
itin anatomiškai tiksliai, o tai rodo didžiulį Bruegelio stebėjimą bei gebėjimą
subtiliai sujungti realistišką detalumą su filosofine potekste.
Pagrindinė
šio kūrinio idėja remiasi gilia universalia tiesa apie dvasinį aklumą, žmonijos
pasimetimą ir autoritetų krizę. Paveikslas siunčia aiškų perspėjimą, kad kuomet
visuomenę ar atskirus individus veda tie, kurie patys yra akli gyvenimo
tiesoms, moralčiai ar išminčiai, galutinė stotelė neišvengiamai bus pražūtis.
Toks idėjinis lygmuo padaro šį XVI amžiaus kūrinį stebėtinai aktualų bet
kuriais laikais, kuomet susiduriama su masine manipuliacija, ignoravimas ar
klaidingų lyderių pasekimu.
Paveikslo
centrinė metafora giliausiai įsišaknijusi bibliniame motyve, tačiau menininkas
ją išplėtė iki plataus socialinio bei filosofinio lygmens. Visi šeši vyrai,
susikibę ar įsikibę vienas į kitą per lazdą, simbolizuoja visuomenės
sluoksnius, aklai sekančius paskui savo vadovus, ideologijas ar ydas,
nepastebėdami bedugnės krašto. Griovys, į kurį krenta pirmieji ir paskui save
tempia likusius, yra negailestingas žmonijos klaidų, puikybės ir dvasinio
pasimetimo simbolis, paverčiantis šią kelionę fatališka grandinine reakcija.
Pagrindinis
šio paveikslo įkvėpimo šaltinis yra Naujajame Testamente esantis Evangelijos
pagal Matą epizodas, kuriame Kristus, kalbėdamas apie fariziejus, ištaria
garsiąją frazę: „Jei aklas aklą vedžios, abu į duobę įkris“. Pieteris
Bruegelis Vyresnysis šią trumpą biblinę parabolę sugebėjo paversti galingu
vizualiniu epu, kuris iki šiol priverčia žiūrovus sustoti, susimąstyti apie
savo pačių pasirinkimus bei gebėjimą matyti tiesą aplinkiniame pasaulyje.
Maištinga Siela
