Sveiki, skaitytojai,
Itin retas atvejis, kada
serialams suteikiu antrą šansą mane sudominti. Kol visi dūsauja laukdami
kiekvieno „Sosto karų“ epizodo, man net siutas ima: kodėl šis serialas manęs „nepaėmė“?
Beveik prieš trejetą metų leidausi į pirmąjį sezoną ir beveik vienu ypu
pažiūrėjau kokias 7 serijas, kol pasakiau: užteks, nebesikankink. Tąkart kažkaip
serialas man nepasirodė itin vertas dėmesio, kuris sudomintų nebent Hario
Poterio gerbėjus, tačiau ilgai vietos neradau, kol nusprendžiau vėl viską
pažiūrėti iš naujo ir užbaigti pirmąjį sezoną. Nebuvo jau taip skausminga, kaip
galėjau tikėtis, netgi priešingai – įdomu ir azartiška pasidarė, kad
nusprendžiau po šio sezono pratęsti savo seansus ir antrajame sezone.
Koks įspūdis perplaukus
pirmąjį sezoną? Įdomu. Intriguoja. Tai tikriausiai brangiausias HBO amerikiečių
TV kanalo projektas, pirmasis sezonas atsiėjo 60 milijonų JAV dolerių. Ir šiaip
dėl įdomumo – serialas įtrauktas į brangiausių serialų top 10-uką. Ko galima
tikėtis iš brangaus serialo? Ogi prabangos, įspūdingų vaizdinių su kokybiškais
vaizdo efektais. Serialas pastatytas pagal George R. R. Martino knygų seriją „Ledo
ir ugnies giesmė“ – visas 7 knygas turime lietuviškai, kiek internetas kužda,
tai netrukus turėtų pasirodyti anglų kalba ir aštuntoji šios serijos knyga, ar
tai reiškia, kad serialas, kuris turėtų užsibaigti 7-uoju sezonu, irgi bus
pratęstas? Kol kas viskas lieka neaišku. Romano pirmoji dalis „Sostų žaidimas“,
pagal kurią pavadintas visas serialas ir pažodinis vertimas būtų tikslesnis,
nei „Sostų karai“, pasirodė 1996 metais, serija buvo sumanyta kaip trilogija,
bet netrukus ji išsiplėtė ir tapo tomais.
Grįžtant prie pirmojo
sezono, galiu pasakyti, kad prikelti viduramžius televizijos ekranui buvo
teisingas žingsnis. Visiems jau buvo kiek pabodę Hario Poterio nuotykiai, o „Saulėlydis“
išgyvenantis 2011 metais jau paskutinius šlovės metus, pamažu ėmė taip pat
blėsti, tad strategiškai „Sostų karai“ startavo vietoj ir laiku, pelnydami
vieną žiūrimiausių TV serialų planetoje. Ir šį reitingą jis išlaikė iki šių
dienų. Magijos apsėstas karalystes, jų valdovų intrigas, žudynes ir strategijas
– štai ką siūlo „Sostų karai“. Seriale suderintos batalinės kovos, masinės
scenos, meilė, erotika, truputis nuogybių, žiupsnelis šeimos vertybių ant teisingumo
ir neteisybės svarstyklių – tai ko reikia neišpuikusiems vidutiniams žiūrovams,
kurie renkasi serialą pagal taip, kaip jis geba juos suintriguoti. „Sostų karai“
suintriguoja – tą kuo puikiausiai rodo reitingai.
Broliai Starkai iš Šiaurės tikriausiai neatstiktinai parinkti mielais veideliais...
Kokias intrigas ruošia karalienė ir jos sūnus?
Viena iš netikėčiausių scenų - pakvaišusios valdovės maitinimas krūtimi savo išlepintą sūnų.
Sean Bean vaidmuo.
Pagrindiniai aktoriai duoda interviu.
Kadras iš serialo.
Vienas labiausiai kvailiausiai besielgiančių veikėjų pirmajame sezone buvo ji.
Kit Harington'as Jon Snow vaidmenyje.
Pirmojo sezono didžiausi intrigantai.
Kas būtent mane pat suintrigavo
pirmajame sezone? Kol kas siužetas eina keliomis šeimos valdovų linijomis,
pasklidusiomis po geografines vietovės. Akivaizdu, kad šiaurė nori sukilti
prieš despotiškus pietus, tačiau užjūryje, dar piečiau, yra baltaplaukė
karalienė drakono krauju, tik laiko klausimas, kada ji persikels į užjūrį ir
įsilies į įtakingųjų konfliktą. Taip, įtakingųjų intrigos žavi, žavi visa tai,
ką retkarčiais perskaitome antraštėse prie kriminalų – prievarta, kraujomaiša,
šantažas, - visa tai tikrai rasite. Bene didžiausias siužeto laimėjimas – ne visada
gėris nugali blogį ir ne visada teisingasis išlieka gyvas. Dėl viso pikto,
soste kaip tik patenka „blogiečiai“, kurie mikliai sukelia nepasitenkinimą. Bene
didžiausias šio sezono įdomumas yra didžiulė ledo siena šiaurėje, sauganti
pasaulio galą nuo už jos glūdinčių paslapčių, keistų būtybių, tačiau šioji
istorija dar kol kas šiame sezone neišvystyta, tačiau beveik neabejoju, kad
kituose sezonuose tai bus tikrai įdomu.
Šio sezono žvaigždė
aktorius Sean Bean, kuris atliko puikų karaliaus patikėtinio iš šiaurės
vaidmenį, bet kaip ir buvo galima tikėtis, geriems ir prie manipuliacijos
nepratusiems personažams, kurie yra arti karaliaus – ilgai išbūti nelemta. Iš
esmės šis serialas iškėlė tokias iki tol nežinomas žvaigždes kaip Kit
Harington, kuris puikiai pamažu adaptuojasi kine ir pradeda kurti gerus
vaidmenis geruose filmuose. Pirmajame sezone pasirodęs laukinių karalius Jason
Momoa, kuris atliko laukinio galiūno vaidmenį irgi stebina savo stotu. Apskritai
kalbant, kiekvienas ryškesnis vaidmuo buvo atliktas įdomiai ir tiko
pasirinktiems aktoriams. Tą įrodo ir netrukus po pirmojo sezono debiuto
užgriuvę įvairūs apdovanojimai ir nominacijos.
Manau, mano sugrįžimas
prie šio serialo buvo vasariškai teisingas. Kol kas atsikvėpsiu, stebėdamas
serialą „Oranžinė – tai nauja juoda“, o po to grįšiu prie antrojo sezono,
tikėdamasis neatsilikti ne tik nuo mados, bet ir nuo seriale kurpiamų intrigų. Ir
dar – ačiū Dievui už mažą kiekį serijų skaičių sezone, nes kitaip fiziškai
nebūčiau pajėgus visko sužiūrėti ir pasimėgauti!
Jūsų Maištinga Siela
