Vinilinė plokštelė: Lana Del Rey – Your Girl (Rare & Unreleased) (Yellow edition) [vinyl / LP] (2024)

 

Informacija apie albumą:  Lana Del Rey – Your Girl (Rare & Unreleased) (Yellow edition) [vinyl / LP] (2024)

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Lana Del Rey – Acoustic Tracks and Ballads (edition Yellow) [vinyl / LP] (2024)

 

Informacija apie albumą: Lana Del Rey – Acoustic Tracks and  Ballads (edition Yellow) [vinyl / LP] (2024)

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: The Weeknd – Hurry Up Tomorrow [vinyl / 2LP] (2025)

 
Informacija apie albumą: The Weeknd – Hurry Up Tomorrow [vinyl / 2LP] (2025) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Sophie Ellis-Bextor – Kitchen Disco – Live at the London Palladium [vinyl / 2LP] (2022)

 
Informacija apie albumą: Sophie Ellis-Bextor – Kitchen Disco – Live at the London Palladium [vinyl / 2LP] (2022) 

Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Sophie Ellis-Bextor – Wanderlust [vinyl / LP] (2014)

 
Informacija apie albumą: Sophie Ellis-Bextor – Wanderlust [vinyl / LP] (2014) 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Motiejus Kazimieras Sarbievijus apie tai, kad urna visų dalykų matas

 

Sveiki,

„Urna – visų dalykų matas.“ Motiejus Kazimieras Sarbievijus iš savo poezijos „Lemties žaidimai“. 2025-ieji yra paskelbti Sarbievijaus metai.

Motiejus Kazimieras Sarbievijus, gimęs 1595 metais netoli Daugpilio, tuometinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, tapo iškiliausia Baroko epochos lotynų kalbos poezijos figūra ne tik LDK, bet ir visoje Europoje. Būdamas jėzuitų dvasininku ir Vilniaus universiteto profesoriumi, Sarbievijus išsiskyrė nepaprastais gabumais, kurie leido jam gilintis į filosofijos, teologijos ir retorikos mokslus. Jo kūryba, apimanti elegantiškas odes, sąmojingas epigramas ir giliai religinius apmąstymus, pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Neatsitiktinai pats popiežius Urbonas VIII, sužavėtas Sarbievijaus talento, karūnavo jį poetiniu laurų vainiku ir suteikė jam „šiuolaikinio Horacijaus“ titulą. Sarbievijus, savo kūryboje derindamas antikos filosofiją ir krikščioniškąjį tikėjimą, nuolat gvildeno esmines žmogaus būties, laiko, moralės ir likimo problemas, palikdamas ryškų pėdsaką Europos literatūros istorijoje.

„Likimo žaidimai“ ir „Urna – visų dalykų matas“

Vienas iš pagrindinių Sarbievijaus poezijos rinkinių, geriausiai atskleidžiančių jo filosofinį požiūrį į gyvenimą, yra „Likimo žaidimai“ (lot. „Ludi Fortunae“). Šiame rinkinyje poetas giliai tyrinėjo žmogaus likimo, atsitiktinumo ir fatališkumo temas, bandydamas suprasti, kiek daug mūsų gyvenime lemia ne mūsų valia, o nenuspėjamos jėgos. Būtent čia randame vieną įsimintiniausių ir giliausių jo citatų: „Urna – visų dalykų matas“ (lot. „Urna rerum modus omnis“). Ši glausta frazė talpina savyje gilią Baroko epochai būdingą mintį apie laikinumą ir mirties neišvengiamumą, tačiau jos prasmė yra daug platesnė.

Šią citatą galima interpretuoti keliais lygiais. Pirmiausia, urna čia suvokiama kaip mirties ir baigtinumo simbolis. Ji primena apie neišvengiamą žmogaus mirtingumą, apie tai, kad kiekvieno gyvenimas baigiasi pelenais urnoje. Šiuo požiūriu, mirtis yra universalus ir nekintamas „matas“, kuris vienodai paliečia visus, nepriklausomai nuo socialinės padėties, turtų ar pasiekimų. Prieš mirtį visi lygūs, ir tai yra didžioji gyvenimo tiesa, kurią Baroko menininkai dažnai akcentuodavo, pabrėždami žemiškosios šlovės tuštumą. Antra, „urna“ gali reikšti ir indą, iš kurio traukiami burtai, lemiantys žmogaus likimą. Tai atspindi antikinę ir stoikų filosofiją, kurioje likimas buvo suvokiamas kaip galinga, nenuspėjama jėga. Šiuo atveju, „urna“ tampa atsitiktinumo ir neprognozuojamo likimo simboliu. Mūsų gyvenimas ir sėkmė dažnai priklauso nuo aplinkybių, kurios yra mums nepavaldžios, ir tai verčia susimąstyti apie žmogaus valios ribas ir likimo galią. Trečia, Sarbievijus, puikiai išmanęs antikos filosofiją, ypač stoicizmą, šia citata perduoda ir stoikų mokymų idėjas. Stoikai teigė, kad žmogus neturi bijoti to, ko negali pakeisti, o mirtis yra neišvengiama prigimties dalis. Tad „Urna – visų dalykų matas“ gali būti suvokiama kaip kvietimas priimti gyvenimo laikinumą ir neišvengiamą pabaigą su ramia siela. Tai nėra pesimistinis požiūris, o veikiau raginimas įsisąmoninti laiko tėkmę, vertinti kiekvieną akimirką ir rasti tikrąją ramybę ne išoriniuose dalykuose, o vidinėje dvasios stiprybėje, priimant tai, kas duota. Ši citata, kaip ir visa Sarbievijaus kūryba, kviečia mus giliau apmąstyti žmogaus būties trapumą ir prasmę, primindama, kad tam tikri dalykai, tokie kaip mirtis ir likimo atsitiktinumai, yra universalus matas, kuriam paklūsta visi.

Maištinga Siela

Šios dienos citata: rašytojas Michailas Bulgakovas apie nedagančius rankraščius

 

Sveiki,

Nepamenu, kada tiksliai išgirdau Michailo Bulgakovo citatą: „Rankraščiai nedega.“ Ar ne viename Renatos Šerelytės sename interviu apie rašymą? Kažkaip būtent ji siejasi su M. Bulgakovu, kai apie jį pradėjau anuomet domėtis...

Citata „Rankraščiai nedega“ (rus. „Рукописи не горят“) priklauso rusų rašytojui Michailui Bulgakovui iš jo garsiausio romano „Meistras ir Margarita“.

Šią frazę romane ištaria Volandas (Šėtonas), kai Meistras, nusivylęs ir palaužtas cenzūros bei kritikos, pasakoja, kad sudegino savo romaną apie Poncijų Pilotą. Volandas jam atšauna, kad tikri kūriniai negali sudegti – jie lieka gyvi nepriklausomai nuo fizinio sunaikinimo.

Ši citata tapo sparnuota fraze, simbolizuojančia minties, kūrybos ir tiesos nemirtingumą, ypač totalitarinių režimų kontekste, kur bandyta slopinti ir naikinti laisvą mintį. Pats Bulgakovas ne kartą degino savo rankraščius, tikėdamasis, kad juos išgelbės atmintis. Panašiai nutiko ir su pirmuoju „Meistras ir Margarita“ versija, autorius ją sudegino, po to iš dalies atkūrė iš atminties, kol galiausiai savo mirties išvakarėse 1940-aisiais, siaučiant Antrajam pasauliniam karui, autorius užbaigė paskutinę versiją, kurią šiuo metu skaitome ir vertimą į lietuvių kalbą.

Jūsų Maištinga Siela