Šiauliai. Šiaulių herbas: istorija, kas pavaizduota, reikšmė, simboliai, pašto ženklas, heraldika

 

Laba diena, skaitytojai,

 

Šiaulių miesto herbas – tai vienas svarbiausių miesto heraldikos simbolių, atspindinčių jo turtingą istoriją. Šiuolaikinio didžiojo ir mažojo herbo ištakos siekia 1791 m., kai Šiauliai gavo laisvojo miesto teises. Šiuolaikinio herbo etalonus, remdamasis išlikusia rašytine ir ikonografine medžiaga bei ankstesniu 1968 m. sukurtu herbu, atnaujino dailininkas Agnius Tarabilda. Heraldikos komisija aprobavo jo darbą 2001 m. rugpjūčio 30 d., o tų pačių metų rugsėjo 5 d. jį patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas. Naująjį herbą Šiauliams iškilmingai įteikė prezidentas Valdas Adamkus.

 

Šiaulių didysis herbas – tai perskeltas skydas su papėde. Heraldiškai dešinėje pusėje raudoname lauke pavaizduotas šėlstantis juodas lokys su sidabriniais liežuviu, nagais ir antkakliu. Šis lokys, be abejo, simbolizuoja Žemaitijos kraštą, kuriam priklauso Šiauliai. Kairėje, mėlyname lauke, spinduliuoja auksinė Apvaizdos akis – šis simbolis buvo populiarus Ketverių metų Seimo laikotarpiu ir reiškė aukštesnių jėgų globą reformoms. Sidabrinėje skydo papėdėje žingsniuoja raudonas jautis, simbolizuojantis Stanislovo Augusto Poniatovskio giminės herbą, taip pagerbiant karalių, suteikusį Šiauliams privilegijas. Virš didžiojo herbo skydo puikuojasi purpurinė kunigaikščio karūna, pabrėžianti miesto statusą ir istorinį ryšį su Žemaitijos kunigaikštyste. Skydą iš šonų puošia lauro šakelės, simbolizuojančios pergalę ir išmintį, kurios buvo įprastos miestų herbuose naujojo klasicizmo epochoje. Mažasis herbas išsiskiria tuo, kad neturi kunigaikščio kepurės ir lauro šakelių, paliekant tik pačius pagrindinius simbolius skydo viduje.

 

Istoriniame kontekste, Šiaulių herbas patyrė nemažai pokyčių. 1791 m. patvirtintame pirmajame herbe be lokio, Apvaizdos akies ir Poniatovskių veršio taip pat buvo lotyniškas įrašas "MEMORIA STANISLAI AUGUSTI 1791". Vėliau, prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, herbe atsirado rusiški simboliai. Nuo XIX a. pradžios karališkąją karūną pakeitė Rusijos dvigalvis erelis. Apatinėje herbo dalyje iš trijų senųjų simbolių buvo palikti tik du – lokys ir Apvaizdos akis, nes Stanislovas Augustas buvo atsisakęs sosto. Po 1831 m. sukilimo, carinės valdžios bandant sunaikinti istorinius simbolius, herbe liko tik dvigalvis erelis. Galutinai senoji simbolika buvo išginta 1845 m. patvirtintame herbe, kurio viršutinėje dalyje buvo Kauno gubernijos herbas, o apatinėje – trys javų gubos, simbolizuojančios žemdirbystę. Šis herbas vėliau buvo kritikuojamas kaip neatitinkantis heraldikos taisyklių, bet nauji projektai nebuvo patvirtinti.

 

Tarpukariu, atgavus nepriklausomybę, buvo bandoma atkurti istorinį herbą. Dailininkas Tadeušas Dmochovskis sukūrė naują herbo versiją, kuri logiškai sujungė visus tris istorinius simbolius viename skyde. Jo sukurtas herbas pateko į Šiaulių miesto antspaudus. Sovietmečiu herbas patyrė dar vieną pertvarką, nes religinės Apvaizdos akies simbolis nedera su sovietine ideologija. Dailininkas Arūnas Tarabilda sukūrė istorinį herbą, kuriame Apvaizdos akį pakeitė saulė, o veršį – jautis, tačiau šis herbas buvo uždraustas.

 

Galutinis, šiandien naudojamas, Šiaulių herbas – tai puikus pavyzdys, kaip per daugelį šimtmečių kintantys politiniai ir socialiniai vėjai paveikė miesto simboliką. Jame susilieja Žemaitijos krašto istorija, laisvės ir Apvaizdos idėjos bei pagarba istoriniams ryšiams su karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu. Dailininko Agnius Tarabildos atkurti ir patvirtinti herbo etalonai sėkmingai sujungia visas šias reikšmes, atkuria istorinį teisingumą ir sukuria šiuolaikišką, tačiau giliai istoriškai pagrįstą miesto simbolį.

 

1999 m. Šiaulių miesto herbas buvo įamžintas pašto ženkle, kuris tapo devintuoju pašto ženklu serijoje „Lietuvos miestų herbai“.

 

Maištinga Siela

Šilutė. Šilutės herbas: istorija, kas pavaizduota, reikšmė, pašto ženklas, heraldika

 

Sveiki,

 

Šilutės miesto herbas, patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento 1995 m. spalio 5 d., pasižymi gilia istorine ir kultūrine simbolika, atspindinčia Pamario krašto unikalumą. Herbo skydas perskeltas į dvi spalvas – žalią ir juodą, kurios simbolizuoja žaliąsias lankas ir derlingą žemę bei vandens telkinius. Abiejuose laukuose vaizduojamas stilizuotas sidabrinis burlaivis, kuris nėra paprastas laivas, o jo korpusas sudarytas iš senovinio sidabrinio pašto trimito. Šis neįprastas derinys atspindi ne tik miesto, kaip seno uosto, vaidmenį, bet ir primena apie istorinį pašto kelią, ėjusį pro Šilutę, kur pirmoji pašto stotis įkurta 1718 m. Laivo burės, bangelių pavidalu, simbolizuoja Kuršių marias ir žvejybą, kuri nuo seno buvo pagrindinis vietos gyventojų verslas. Virš burlaivio plevėsuoja sidabrinė vėtrungė, būdinga seniesiems Pamario žvejams, dar labiau pabrėžianti jūrinę krašto dvasią.

 

Šiuolaikinis Šilutės herbas, nors ir patvirtintas 1995 m., turi ilgą ir vingiuotą istoriją. Pirmąjį herbą, kuriame buvo vaizduojami trys ąžuolo lapai ir briedžio ragas, miestas gavo 1941 m., kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Vokietijos. Po Antrojo pasaulinio karo šis herbas buvo pamirštas. Apie jį nežinojo net Respublikinė heraldikos komisija (RHK), todėl 1968 m. miestui buvo sukurtas naujas herbas. Būtent šis 1968 m. sukurtas herbas su burėmis, vėtrunge ir pašto ragu tapo dabartinio herbo pagrindu. 1970 m. šis herbas buvo panaikintas, tačiau, po nepriklausomybės atkūrimo, RHK apsvarsčius abu herbus – ir 1941 m., ir 1968 m. sukurtą – buvo nuspręsta grįžti prie vėlesniojo varianto. Sprendimas buvo priimtas todėl, kad 1968 m. sukurtas herbas daug tiksliau ir geriau atspindėjo Šilutės miesto istoriją ir tradicijas, susijusias su žvejyba ir senuoju pašto keliu. Tokiu būdu herbas įkūnijo ne tik istorinę praeitį, bet ir vietos gyventojų identitetą, susiformavusį per ilgus šio krašto gyvavimo metus.

 

Šilutės herbu išleidimo data yra 2006 m. gegužės 13 d. Šis pašto ženklas priklauso serijai „Lietuvos miestų herbai“, kurioje buvo išleisti ir kitų miestų – Kupiškio ir Šakių – herbai.

 

Maištinga Siela

Dienos nuotrauka: Prezidentas Gitanas Nausėda parduotuvėje, žuvies skyriuje, laukia aptarnavimo

 

Visą liepą lijo lietus

Ir Paluckis mums šypsojos.

 

Vilija lyg niekad juk neklysta,

Bet kai reik – visad parklumpa.

 

Jau šviežios žuvies yra,

Lašiša ant ledo guli.

 

Baba Olga – privet! kak dela? –

Tuoj Nausėdai prisvers už mažą dyką.

 

Mūsų mergos Premjero nebemyli,

Myli žuvys šiandien tik Nausėdą.

 

Vakarienė šventinė juk bus,

Šampės prie žuvis pagriebk,

Aš nuskusiu bulvių tik.

 Maištinga Siela

Memas, bajeris, juokelis: Haris Poteris ir ChatGPT – Hello Harry Potter, my name is ChatGPT

 

Dienos citata: rašytoja J. K. Rowling apie nesėkmės teigiamą pusę

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Kodėl aš kalbu apie nesėkmės teikiamą naudą? Paprasčiausiai todėl, kad nesėkmė man padėjo atsikratyti to, kas nėra esminga. Aš nustojau apsimetinėti sau, kad esu kas nors kitas, nei esu iš tikrųjų, ir pradėjau visą savo energiją skirti vieninteliam man svarbiam darbui.“ J. K. Rowling

 

Kaip greitai bėga laikas, supranti dar ir iš to, kai pažvelgi, kiek anuomet tave dominantys viešieji asmenys paseno. Diena iš dienos. Štai vakar, liepos 31 dieną, žymiai britų rašytojai J. K. Rowling sukako 60 metų! Per savo ilgą rašytojos karjerą moteris yra sukaupusi nemažai patirties, nuo to, kaip visos leidyklos po kelis kartus atmetė pirmąjį „Haris Poteris ir išminties akmuo“ rankraštį ir iki pasaulinės šlovės užgriūtą spaudimą ir uždirbtą pirmąjį milijardą vien iš knygų rašymo per visą žmonijos istoriją.

 

Aš nežinau, kaip kiti tvarkosi su nesėkmėmis. Aš labai sunkiai. Kažin, ar pati Rowling būtų ištariusi tuos žodžius, kai šimtąjį kartą anuomet būtų gavusi neigiamą atsakymą. Nežinau. Manau, tik laikas ir ateinanti sėkmė leidžia kalbėti apie nesėkmės padiktuotas teigiamas pamokas, kurios galiausiai atveda prie visai kitos gyvenimo kokybės. Ne visada ir ne visiems kaip Rowling yra duota taip greitai pamatyti tokias pamokas. Kiti taip ir numiršta nieko iš gyvenimo ir negavę.

 

Maištinga Siela

Naujoji Akmenė. Naujosios Akmenės herbas: istorija, kas pavaizduota, simboliai, reikšmė, heraldika, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Naujosios Akmenės herbas yra giliai įsišaknijęs miesto pramoninėje istorijoje, kuri prasidėjo XX amžiuje. Herbo skydas perkirstas į du laukus: viršutinėje sidabrinėje galvoje yra du raudoni sukryžiuoti kirtikliai, o pagrindiniame juodame lauke pavaizduotas raudonas ugnies ratas su auksiniais liepsnos liežuviais. Šie simboliai tiesiogiai atspindi Naujosios Akmenės atsiradimo istoriją ir jos glaudų ryšį su statybinių medžiagų gamyba. Kirtikliai simbolizuoja senąją kalnakasybą ir klinčių gavybą, kuri tapo pagrindine žaliava cemento gamybai. Tuo tarpu ugnies ratas primena pagrindinį miesto atsiradimo ir klestėjimo šaltinį – cemento gamyklą.

 

Herbo kūrimo istorija, kaip ir daugelio kitų Lietuvos miestų, yra kupina iššūkių. Pirmieji bandymai sukurti herbą buvo dar 1969–1970 m., kai buvo siūloma pavaizduoti kelnes (mūrininkų įrankį) su žvaigždute, tačiau šis projektas buvo sustabdytas dėl politinių aplinkybių. Prieš tris dešimtmečius sugrįžus prie idėjos, nuspręsta atsisakyti ankstesnių motyvų ir ieškoti naujų, labiau atspindinčių miesto specifiką. Dailininkas Arvydas Každailis sukūrė keletą variantų, iš kurių, pritarus vietos gyventojams, buvo pasirinktas variantas su kirtikliais ir ugnies ratu. Šį herbo etaloną 1998 m. balandžio 9 d. aprobavo Lietuvos heraldikos komisija, o tų pačių metų gruodžio 16 d. Akmenės rajono taryba nusprendė patvirtinti jį kaip oficialų rajono ir Naujosios Akmenės miesto herbą.

2012 metais, tęsiant Lietuvos miestų herbų įamžinimo tradiciją, buvo išleistas pašto ženklas su Naujosios Akmenės herbu. Šis pašto ženklas, atspindintis miesto pramoninę tapatybę ir energiją, tapo ne tik filateliniu leidiniu, bet ir simboliniu būdu paminėti Naujosios Akmenės istoriją. Jis padėjo plačiajai visuomenei geriau pažinti šį kraštą, kurio gyvenimas neatsiejamas nuo cemento gamybos, ir pabrėžė jo unikalų vaidmenį šalies pramonės ir ekonomikos istorijoje.

 

Maištinga Siela

Ignalina. Ignalinos herbas: istorija, heraldika, kas pavaizduota, simboliai, prasmė, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Ignalinos herbas – tai ne tik miesto simbolis, bet ir ryškus krašto tapatybės atspindys. Herbo mėlyname fone stulpu išdėstytos trys sidabrinės vandens lelijos su auksinėmis žiedadulkėmis. Ši kompozicija tiesiogiai siejama su Ignalinos apylinkių gamtos grožiu ir ypač su gausybe ežerų, kuriuos simbolizuoja mėlynas skydas. Trys lelijos pabrėžia krašto unikalumą ir puikią gamtą, kuri tapo šio regiono vizitine kortele. Ši simbolika pasirinkta neatsitiktinai – ji atspindi Ignalinos, kaip ežerų krašto, identitetą, kuris yra svarbus tiek vietos gyventojams, tiek turistams.

 

Herbo istorija prasidėjo dar sovietmečiu, kai 1970 m. dailininkė V. Grušeckaitė sukūrė herbo variantą su trimis baltomis vandens lelijomis. Šis projektas buvo aprobuotas, tačiau tais pačiais metais dėl politinių priežasčių ir ideologinės cenzūros herbas buvo panaikintas, nespėjęs įsigalioti. Tačiau herbo idėja nebuvo pamiršta. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo grįžta prie pirminio varianto, kuris geriausiai atspindėjo krašto dvasią. 1997 m. vasario 4 d. Lietuvos Prezidentas patvirtino atkurtą herbą, atliktą pagal originalų 1970 m. piešinį. Šis žingsnis ne tik įteisino herbą, bet ir patvirtino jo istorinę bei simbolinę reikšmę.

2011 metais Ignalinos herbas buvo įamžintas ir ant pašto ženklo. Liepos 30 d. Lietuvos paštas išleido specialią pašto ženklų seriją „Lietuvos miestų herbai“, kurioje atsidūrė Ignalinos, Plungės ir Kaišiadorių herbai. Šis pašto ženklas tapo ne tik filateline verte, bet ir savotišku kultūriniu paminklu, kuris leidžia plačiajai visuomenei geriau susipažinti su Ignalinos krašto istorija ir gamta, atspindima per oficialų heraldinį simbolį.

 

Maištinga Siela