Sveiki,
„Geriau visą gyvenimą būti nekenčiamai,
nei vienai dienai pasijusti paniekintai.“ Marija Teresė
Marija Teresė (1717–1780)
buvo viena įtakingiausių ir galingiausių XVIII a. Europos valstybių monarchių,
vienintelė Habsburgų dinastijos moteris, valdžiusi Austrijos, Vengrijos ir
Bohemijos karalystes. Nors ji niekada nebuvo oficialiai karūnuota Šventosios
Romos imperatore, ji neoficialiai vadinosi imperatore, nes jos vyras Pranciškus
Steponas Lotaringietis buvo išrinktas imperatoriumi. Ji įrodė, kad gali
sėkmingai vadovauti didžiulei ir sudėtingai imperijai, o jos asmenybė ir
valdymas paliko gilų pėdsaką Europos istorijoje.
Marija Teresė gimė 1717 m. gegužės 13 d. Vienoje,
Austrijos erchercogo Karolio VI šeimoje. Po tėvo mirties 1740 m. ji perėmė
Habsburgų dinastijos valdymą. Nors tėvas stengėsi užtikrinti jos paveldėjimo
teisę vadinamąja Pragmatine sankcija, daugelis Europos valstybių, ypač Prūsija
ir Bavarija, atmetė šį susitarimą. Tai paskatino Austrijos įpėdinystės karą,
per kurį Marija Teresė parodė išskirtinį ryžtą ir politinį talentą. Nors
Prūsijos karalius Frydrichas II užėmė Sileziją, ji sugebėjo sėkmingai apginti
kitas savo valdas.
Kaip asmenybė, Marija Teresė buvo itin gili ir
emocinga moteris. Ji pasižymėjo stipria valia, ryžtingumu ir giliu pamaldumu.
Jos gyvenimas buvo persmelktas pareigos jausmo, tačiau ji taip pat buvo
aistringa ir ištikima žmona bei atsidavusi motina. Su savo mylimu vyru
Pranciškumi Steponu Lotaringiečiu ji susilaukė net šešiolikos vaikų (ne visi
sulaukė pilnametystės), kuriuos vėliau sėkmingai ištekino ar apvesdino su kitų
Europos monarchijų atstovais, taip sustiprindama Habsburgų politinę įtaką. Ji
taip pat buvo ir Marijos Antuanetės, Prancūzijos karalienės, motina.
Marijos Teresės valdymas buvo žymimas nuosekliomis
reformomis, kurios modernizavo imperiją. Ji centralizavo administraciją,
reorganizavo mokesčių sistemą, įvedė privalomą pradinį mokslą ir įkūrė
medicinos fakultetą Vienos universitete. Šios reformos sustiprino valstybę ir
padidino jos efektyvumą. Jos pomėgiai atspindėjo renesanso epochos dvasią – ji
rėmė meną, ypač baroko architektūrą, o jos mecenatystė praturtino Vieną ir
kitus miestus.
Nepaisant savo didelės galios, Marija Teresė buvo itin
jautri. Po mylimo vyro mirties 1765 m., ji paniro į gilų sielvartą ir iki pat
gyvenimo pabaigos dėvėjo gedulo drabužius. Nors netekusi sutuoktinio, ji ir
toliau tvirtai laikė valdžią savo rankose, tačiau pradėjo daugiau galių
suteikti savo sūnui ir bendravaldžiui Juozapui II.
Marija Teresė mirė 1780 m. lapkričio 29 d. Vienoje nuo
plaučių uždegimo. Jos mirtis užbaigė ne tik ilgą ir sėkmingą valdymą, bet ir
žymėjo Habsburgų imperijos istorijos lūžį. Jos asmenybė ir valdymas iki šiol
vertinami kaip vieni sėkmingiausių XVIII a. istorijoje, o jos atsidavimas
pareigai ir šeimai tapo pavyzdžiu ateities kartoms. Ji buvo valdovė, kuri
sugebėjo suderinti motinišką meilę su geležine valia ir politine išmintimi.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą