Filmas: "DAU. Nataša" / "дау. наташа" / "DAU. Natasha"

 

Sveiki, skaitytojai,

Vakar po šio seanso užmigti nebuvo lengva, nes buvau emocionaliai paveiktas rusų režisierių  Ilja Chržanovskij, Jekaterina Oertel filmo „DAU. Nataša“ (angl. DAU. Natasha) (2020), kuriam apibūdinti ir nusakyti vis dar ieškau tam tikrų žodžių. Deja, Scanoramoje šį filmą internetinėje kino salėje publikavo ir leido žiūrėti tik vieną parą su ribotais žmonių kiekiais. Man pasisekė, kad nusipirkau bilietą iš anksto, nors net nežinojau, ko tikėtis iš šio beveik pustrečios valandos filmo, nes galvoje sukosi tik iš antraščių išgriebta frazė „kontraversiškas“. Toks, tiesą sakant, filmas ir yra.

Režisierius šiam darbui paaukojo penkiolika metų kurdamas istoriją apie Sovietų Sąjungoje tarptautinių mokslininkų gyvenimą ir darbą. Iš viso „DAU“ kolekciją sudaro net 8 atskiri filmai, skirti tam tiktiems veikėjams, kurie „migruoja“ iš filmo į filmą, todėl visas projektas labiau primena serialo filmavimą. Labiausiai vertinama antroji „DAU“ dalis, skirta miesto bufetininkės Natašos gyvenimui.

Filmas nufilmuotas itin natūralistiškai, jame filmuojasi ir profesionalūs, ir neprofesionalūs aktoriai. Natašos vaidmenį atlikusi Natalia Bereznhnaya yra neprofesionali, tačiau kaip jai tiko šis vaidmuo! Sodrūs, emocingi ir ilgi kadrai, scenos, nužmoginimo sovietinė kultūra, sovietinis maistas, aplinka. O kokia įspūdinga toji Nataša! Seniai kine bemačiau tokią charizmą spinduliuojantį moters vaidmenį. Natašą galėtume pavadinti kale, kuri žiūri tik savo, dienos metu ji puiki bufetininkė, o vakare su Olga geria iki juodumos, viena kita nekęsdamos, pavydėdamos ir šmeiždamos iki muštynių, tačiau ateina nauja diena ir vėl viskas kartojasi iš naujo. Nataša trokšta begalinės laimės, ji myli vedusį Pašą, tačiau sugula su užsieniečiu, prisigėrusi kliedi apie laimę, kuri nepasiekiama... Tai primena Čechovo pjesių esminę problemą ir tipinį Čechovo pjesės žmogų, kuriam nelemta būti laimingam dėl tam tikrų priežasčių.

Galiausiai Nataša iškviečiama saugumiečio ir yra žiauriai tardoma! Seniai bemačiau tokio prikaustančio ir sukrečiančio sadistinio ir mazohistinio akto versiją, kai moteris išsiprievartauja su degtinės buteliu, o po kurio laiko kariasi savo tardytojui ant kaklo. Kokia Nataša turėtų būti beviltiškai vieniša, kad ji netgi ryžtasi flirtuoti su sadistu? Kur tos moters protas? Paskutinis pusvalandis išties atidengia moters vienatvę pačiais baisiausiais rakursais – Nataša ne tik nelaiminga, ji dėl meilės galėtų būti pačių žiauriausių ir baisiausių žmonių vergė, kad tik pajustų iš kito geidulį ir reikalingumo jausmą.

Nepaprastas filmas! Vienas geriausių šiame festivalyje, kur šiurpas eina pagaugais: vaidyba, scena, energetika, gyvumas, emocijos, Čechovo pasaulio vertybės, sovietinės tikrovės rūstybė ir... nepaprastas atvirumas. Aktoriai, tiesiogine to žodžio prasme, vienoje vietoje filmuojasi kaip pornografijoje – Nataša atvirai atlieka oralinį. Tai trikdo, šokiruoja ir veikia, nes po geležine uždanga, kur nė uodo neįžiūrėsi, šiame filme viskas atidengta iki kaulo ir kraujo. Neaprastas filmas, kuris dar ilgam išliks mano atmintyje ir emociniame lygmenyje. Gaila tik viena, kad taip mažai žmonių tegalėjo pamatyti šį filmą.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb:6.4

 

Nuoroda į Scanoramą ČIA.

Jūsų Maištinga Siela