Šios dienos citata: Giedrė Kazlauskaitė apie kultūros (ne)elitą

 Sveiki,

 

Yra toks Konstantino Kavafio eilėrašti „Belaukiant barbarų“, kuriame pats laukimas sunaikina iki tol klestėjusį miestą, nes laukimas „užaugino“ baimes ir lūkesčius. Giedrė Kazlauskaitė LRT „Kultūros savaitėje“ kalbėjo apie naujojo Kultūros ministro laukimą ir negailėjo tam tikrų kandžių ir tikslių minčių apie tai, kad dažnai kompetencijų neturintys žmonės diriguoja paradui. Kalbėdama apie „elitą“, autorė ironizavo „pasikultūrinusius“ žmones, kurie neturi žalio supratimo, kas iš tikrųjų vyksta kultūros visumoje. Ir žinoma, autorė atskiria „pasikultūrinimo“ kičo atstovus nuo tų, kurie geba reflektuoti meną pasauliniame kontekste, seka procesus, suvokia intelektualo badmirystę ir intelektualo („elito“ už 400 eurų) nudvasinimą.

 

Esminis, manau, dalykas, ką suokalbiškai retsykiais ir lepteli pati Ingrida Šimonytė ir kiti, kurie prasižioja apie kultūrą iš valdžios parapijos, yra tai, kad kultūra apskritai yra ekonomikos penkta koja šuniui. Vyrauja požiūris: jeigu kultūra neduoda piniginės naudos, kam jos reikia? Ir kitas niuansas, kad kultūra vis dar laikoma pramogos, pasilinksminimo gyvenimo dalimi, „atpildu“ po 8-12 valandų darbo, kuris dvasiai nėra būtinas, nes ekonomikoje nesukuria pridėtinės vertės.

 

Jūsų Maištinga Siela