Filmas: "Enfant Terrible" / "Enfant Terrible"

 Sveiki, skaitytojai,

Prancūzai turi tokį išsireiškimą „enfant terrible“, kurį išvertus pažodžiui reiktų „siaubingas vaikas“, pastarasis pasakymas tinka ir suaugusiems, kurie elgiasi kaprizingai ir neatsakingai, nesiskaito su aplinkiniais, negerbia nei savęs, nei kitų. Tokiu pavadinimu pavadintas vokiečių režisieriaus Oskar Roehler sukurtas biografinis filmas „Enfant Terrible“ (pranc. Enfant Terrible) (2020), kuriame pasakojama apie vokiečių režisierių Rainer Werner Fassbinder. Pastarasis režisierius išgyveno vos 36 metus, tačiau pakeitė pokarinį vokiškojo kino raidą, yra pelnęs Auksinį lokį, o jo ryškūs filmai laikomi kino industrijoje tikru avangardiniu proveržiu.

Filme pasakojama Fassbinderio karjeros pradžia, maždaug paskutinysis jo gyvenimo dešimtmetis. Filmas išties išsiskiria netipine režisūra, kadangi jis nufilmuotas paviljone, dalis dekoracijų yra tiesiog nupieštos ir priklijuotos ant sienų. Iš esmės tai žymi ir paties Fassbinderio kino manierą, kurio detalėmis pastatytas ir filmas apie jį. Pats režisierius mirė 1982 metais, kaip galima suprasti iš filmo, širdis neatlaikė streso, spaudimo, narkotikų, alkoholio ir rūkalų. Filmas pulsuoja septinto dešimtmečio vokiškąja bohemijos dvasia. Pats Raineris gyveno socialiniuose paribiuose, jį nuolat supo homoseksualai, jis pats, nors buvo keleriems metams vedęs, neslėpė esąs homoseksualus, nuolat įsimylėdavo vyrus, tačiau nesugebėdavo išlaikyti santykių dėl ūmaus savo būdo.

Vokiečių aktorius Oliver Masucci perteikė itin charizmatišką Rainerio asmenybę. Praktiškai beveik visose scenose Raineris vaizduojamas su cigarete burnoje arba rankose. Net neįsivaizduoju, kiek aktoriui teko sudeginti cigarečių, bet tai turėjo būti ne vienas blokas. Gunktelėjęs, su akiniais ir ūsais, vilkįs odinę aptemptą striukę bei turi atkišęs ryškų alaus pilvą. Besikeikiantis, nuolat apspangęs, tačiau būtent dėl savito požiūrio į pasaulį jis gebėjo kurti kitokį kiną. Filme daug homoerotikos, siautulio, vokiškų bendravimo ir kultūros niuansų. Savo scenomis ir erdve filmas kiek primena Trreiro „Dovilį“, atrodo, kad viskas šiek tiek sąlygota, kartoninėje dėžutėje, tačiau tai netrukdo perteikti kylančio, emociškai besikeičiančio ir galiausiai sunkiai degraduojančio režisieriaus paskutinįjį dešimtmetį. Sakyčiau, filmas šių metų LGBT tematikos aukso grynuolis – stiprus, išraiškingas, charizmatiškas, spalvingas, netipinė teatralizuota kino kalba. Neapsigaukite, tai aukšto pilotažo kinas, kuris sukurtas įprasminti režisieriaus gyvenimą, jis skirtas ne LGBT bendruomenei, nors ir vaizduoja homoseksualų aplinką, bet visiems žiūrovams, kurie kine geidauja ryškumo, unikalumo ir savitumo. Kol kas geriausias festivalio matytis filmas, žiūrėsime, kas bus toliau.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 6.2

 

Nuoroda į Scanoramą ČIA.

Jūsų Maištinga Siela