Sveiki,
Irano kino nežiūriu daug, nes jis
retai pasiekia mane, tačiau, kas pasiekia, dažniausiai mane pribloškia,
nustebina ir vis rečiau sukrečia. Kodėl vis rečiau? Sunku kinomaniaką, kuris
žiūri filmus jau daug metų, kažkuo sukrėsti ir nustebinti, tačiau Irano
režisieriui Asghar Farhadi vis pavyksta. Nors paskutinis jo filmas su ispanų
aktoriais „Visi žino“ (2018) buvo sukritikuotas, tačiau neatimsi vieno, kad jo
aukso amžius buvo su Irano kino aktoriais, jo gimtinėje, jo natūralioje
terpėje, jo kultūroje. Pasaulinį pripažinimą režisierius pelnė 2011 metais, kai
Kanuose filmas „Išsiskyrimas“ pelnė pagrindinį prizą, po to sekė tokie hitai
kaip „Praeitis“ (2013), „Komivojažierius“ (2016). Gal kiek mažiau mums,
lietuviams, žinomas jo darbas „Apie Elę“ (pers. Darbareye Elly)
(2009), kuris, sakyčiau, ne tik neatsilieka nuo vėlesniųjų darbų, bet neretai
dar ir lenkia.
„Apie Elę“, kaip įprasta
režisieriui, pasakoja apie glaudžius iraniečių šeimų santykius. Žiūrėdamas šį
filmą atpažinau visas jo pamėgtas temas, filmavimo ir pasakojimo manierą. „Apie
Elę“ – tai istorija apie šeimą, kuri atvyksta praleisti savaitgalio prie jūros.
Sapidė pasikviečia niekam nepažįstamą Elę, kurią nori pripiršti išsiskyrusiam
giminaičiui, tačiau nustemba, kiek ji pati mažai žino apie Elę. Pirmosios 20
minučių rodomi šilti bendravimo santykiai, puiki kultūrinį atmosfera, pagarba
vienas kitam, tačiau netrukus atsitinka viena tragedija, dėl kurios viskas
apsiverčia aukštyn kojomis. Galiausiai šioji tragedija pamažu atidengia sutrūkinėjančius
šeimų santykius, kaltinimus ir paslaptingą bei slaptą Elės gyvenimą. Tai tarsi
ištraukti dukrą iš mirusiojo kūno tamsiame kambaryje, kur kiekvienas tampa
savaip įtariamuoju – senas geras Agati Kristi detektyvinis elementas
iranietiškoje kultūroje tampa psichologiniu mistiniu nesantaikos indikatoriumi.
Tirštas pasakojimas leidžia
pasijusti, kad ir kaip makabriškai nuskambės, kaip namuose. Visi šeimos nariai
per dvi valandas tampa savi, jų pokalbiai, persimainiusios emocijos,
išgyvenimai ir noras sužinoti tikrąją tiesą veda prie galutinio tikslo. Tai filmas,
nuo kurio nebedirsčiosite į laikrodį, jis emociškai jus praris. O jeigu dar
patinka šeiminės dramos, tragedijos, sumišusios su paslaptimis, manau, filmas
kaip tik jums islamietiškos kultūros terpėje, kur viskas vis tiek šiek tiek
egzotiška. Man be galo patiko šis režisieriaus darbas. Seniai bemačiau tiesiog
tokį gyvą be holivudinių garso takelių ir varvančio kraujo nuo peilio
įtraukiantį gyvenimišką trilerį. Labai rekomenduoju ne tik gurmanams, bet ir
tiems, kurie pradėjo ieškoti kitokio kino.
Mano įvertinimas:
10/10
Kritikų vidurkis: 87/100
IMDb: 8.0
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą