Filmas: "Bjaurioji poseserė" ("Bjaurioji pamotė") / "The Ugly Stepsister" / "Den stygge stesøsteren"

 

Sveiki, kino pasaulio žmonės ir praeiviai,

 

Pastaruoju metu esu nutolęs nuo kino. Vakarus „suvalgo“ kokia nors įtraukaus serialo serija, o rimtesniam ir įdomesniam kinui nebelieka laiko. Bet norisi vėlei kino įtraukties, pasinerti į nepriklausomo kino istorijas, nematytas perspektyvas, o labiausiai, noriu likti apstulbęs ir paveiktas. Šitaip nutiko, kai visai neseniai žiūrėjau norvegų režisierės Emilie Blichfeldt filmą „Bjaurioji poseserė“, kai kas verčia kaip „Bjaurioji įseserė“ ar net „Bjaurioji pamotė“ (Norv. Den stygge stesøsteren) (2025).

 

Iš filmo tikėjausi patetiškos rokoko stiliaus juodojo humoro lengvos parodijos su saikingais ir kiek absurdiškais siaubo elementais. Žmonės, nieko panašaus! Filmas „Bjaurioji poseserė“ iš esmės nukelia į tariamą karalystę, kuri tarsi galėjo būti ir visai tikra istorija, įrėminta rokoko stiliaus rūmuose, kuriuose įvyksta Š. Pero pasakos „Pelenė“ interpretavimas. Iš vienos pusės istorija siurrealistinė, iš kitos – kur kas siaubingesnė, nei pasaka. Žanrų sintezė ir stilius – vienas puikiausių šio filmo pavykusių elementų.

 

Visi žino, apie ką pasaka „Pelenė“, šįkart dėmesys ne Pelenei, o vyriausiajai pamotės dukrai  Elvirai, kuri tampa savo motinos grožio projektu. Karalystėje paskelbiama, kad princas ieško nuotakos ir tam be proto imasi ruoštis pačios gražiausios šalies merginos. Jos ruošia šokį, meta svorį, darosi beprotiškai skausmingas operacijas ir visas tas procedūras tenka iškęsti Elvirai, kuri, prisiskaičiusi svajingų pasakojimų apie princą, trokšta už jo ištekėti ir įgyvendinti motinos troškimus. Galiausiai, pagal Pelenės pasakos struktūrą, aišku, jai nepavyksta...

 

Bet svarbiausias dėmesys yra tam, kad Evira yra savo aplinkybių ir tironiškos motinos auka, kas visiškai neakcentuojama literatūrinėje pasakoje. Režisierė hiperbolizuoja „standartinio grožio“ reiklumą, nes būti tobulai, reiškia, gyventi nuolatinėje disciplinoje ir emociniame bei fiziniame skausme. Filme Elvira praryja kaspinuočių kiaušinėlį, kad sulieknėtų, kapoja savo kojų pirštus, kad užsimautų mažesnį batelį, leidžiasi luošinama kaltu, kad nosis neturėtų kuprelės ir badauja, apimta sukurtos obsesijos, kad ji būtinai turi ištekėti už princo. Elvira tampa ne tik motinos projektu, bet ir savo sukurtų troškimų vergė.

 

Tai siaubinga istorija, bet pavykusi taip puikiai, kad stebėjausi viso filmo tekstūra ir provokacijomis. Kiekvienas sprendimas, kiekvienas žingsnis naikinti save dėl tobulumo veda į šių dienų grožio iškreiptus standartus. Filmą riektų pamatyti moterims ir vyrams, kurie gulasi po skalpeliais ir pumpuodami į savo kūną chemiją, nori atrodyti kuo nenatūraliau, o iš esmės tenori paslėpti neįtinkančius trūkumus, kuriuos susigalvojo ir įteigė, norėdami būti kaip ir visi.

 

Filmas nėra didaktinis, tačiau visos jo siaubo formos veda į socialinę šių dienų kritiką. Iš tikrųjų nauja „Pelenės“ interpretacija tampa šių dienų tikrovės iškreipto grožio ir standarto nemaloniu veidrodžiu, apgaubtu prigimtinio kūniškumo, erotizmo, baimių, nuojautų ir obsesijų, kylančių iš spaudimo nebūti bloga, prasta, negraži. Elvira išgyvena daugybę stadijų, kol ją nuveda prie gyvenimo suluošinimo. Filmo pabaigoje ji it elgeta vaikšto ant rankų, bet pagaliau ji šypsosi natūraliai, nes sumokėjo visiško grožio praradimo kainą, bet susigrąžino savo individualumą ir laisvę būti tokiai, kokia yra. Manau, filmas nepaprastai išraiškingai aktualus šiandien, o jo skandinaviška siaubo ekspresija primintų šiek tiek Yorgos Lantimas filmą „Favoritė“: veikėjos varomos pragaištingų obsesijų tampa aplinkybių marionetėmis, o mums, žiūrovams, tiesioginiu mūsų pačių veidrodžiu. Filmas labai patiko!

 

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 7.0

 

Maištinga Siela

Filmas: "Neišskiriami" / "Charter"

 Sveiki, skaitytojai,

Dar viena naujiena iš šiaurietiško kino derliaus – švedų režisierės Amanda Kernell, žinoma už filmą „Samių kraujas“ (2016), Scanoramoje pristatomas naujausias jos darbas „Neišskiriami“ (šved. Charter) (2020). Istorija pasakoja sudėtingą motinos gyvenimą, kai po skyrybų jai ribojama susitikti su dviem vaikais – mažamečiu Simonu ir paaugle Elina. Galiausiai motina juos neteisėtai pagrobia ir slapta pabėga į Tenerifę...

Kol pas mus Lietuvoje aidi baisūs dalykai iš Skandinavijos apie vaikų teises, tarnybas ir iš šeimų atimamas atžalas ir susikuriame sau mitus, režisierė leidžia mums dirstelėti į griežtą švedų vaiko priežiūros ir auklėjimo kultūrą. Visgi čia svarbiausia nėra įstatymai, režisierei, kuri pati ir parašė scenarijų, rūpėjo atskleisti motinystės instinktą, veikiantį prieš įstatymus. Nevisai stabilios psichikos mama Alisa keliauja su vaikais ir išgyvena nuolatinę baimę, jog netrukus ją suseks policija, tačiau tuo pačiu ji bando iš naujo užsitarnauti paauglės dukters prielankumą, o tai yra be galo sunku. Ji, kaip motina, pastebi dukters išgyvenimus, bando suteikti pagalbą, tačiau pati yra įklimpusi bėdose iki kaklo...

Tiesą sakant, vienos yrančios šeimos santykių analizė šiame filme žiūrėjosi gana atsainiai. Iš filmo tikėjausi kur kas daugiau – provokacijos, aštrumo, netikėtumo, tačiau „Neišskiriami“ tepasiūlė tik tvarkingai įprasta kino kalba perteiktą vienkryptį siužetą. Aišku, įdomiausias filme lieka motinos portretas, juslingas ir perteiktas įtaigiai, tačiau, kai pabėgėliai atsiduria Tenerifėje, tiesą sakant, filmas tampa jau nuobodus. Sunkoka pasakyti priežastis, kodėl filmas nesujaudino, nors, atrodo, su juo viskas lyg ir gerai: jame ir jausmo, ir išgyvenimo... Tačiau visuminis vaizdinys be aštrumo,  trūksta tiesiog ambicijų. Va, Kino pavasaryje matyta skandinavų drama „Atsargiai – vaikai!“ buvo tikrai kažkas įtraukiančio, dėl ko pylė prakaitas, tačiau šioji drama tiesiog per saugi. Keruakiškai motinos su vaikais kelionei lemta žlugti, kaip jau aišku nuo pat filmo pradžios. Esminis klausimas po filmo lieka toks pats: kodėl motina turi tiek mažai galios būti tiesiog motina, o dirbtiniai įstatymai, kurie turėtų užtikrinti teisingumą, akivaizdžiai kartais pasitarnauja priešingoms jėgoms?

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb:6.4

 Nuoroda į Scanoramą ČIA.

Jūsų Maištinga Siela