Filmas: "Omaras" / "The Lobster"

Sveiki, skaitytojai,

Su graikų režisieriumi Yorgos Lanthimos jau teko susidurti tikriausiai daugeliui užkietėjusių kinomaniakų, kurie nepraleidžia pažiūrėti keistų filmų ir tikriausiai puikiai prisimena jo „Iltinis dantis“ (2009). Šįkart režisierius pristato naujausią savo darbą su anglakalbiais žymiais aktoriais pavadinimu „Omaras“ (angl. The Lobster) (2015), kuris pristatomas „Kino pavasaris“ 2016 metų programoje.

Ko galima tikėtis iš režisieriaus, kuris pastatė „Iltinį dantį“? Tik to paties, o gal net dar geriau. Režisierius unikalus, jam rūpi išlenkti visuomenės ydas, netgi sakyčiau, fundamentalias vertybes, kaip šeima, meilė, atsidavimas ir paversti jas kažin kokiomis sunkiai nusakomomis ydomis, sukuriant ribines kontekstines situacijas, o kalbant apie „Omarą“, netgi visai kitą realybę, o dar tiksliau – standartizuotą ateitį. Omaras – tai gyvūnas, kurį pasirenka žmonos netekęs vyriškis, kuris atvyksta į viešbutį, kur yra priverstas žaisti išlikimo žaidimą, ieškodamos sau gyvenimo partnerės. Situacijos tokios grotestiškos ir absurdiškos tik iš pradžių, o jų prasmė visai kitokia. Su žmonėmis elgiamasi kaip su gyvūnais, jie pagal fizinius trūkumus vienas su kitu tapatinasi (trumparegystė, kraujuojanti nosis, šlubavimas ir t.t.) ieškosi sau poros, tarsi gyvūnai tarp gyvūnų daugintųsi tik su savo rūšies poromis. Žodžiu, ištisa absurdiška apversta parabolė, pro kurią „šviečiasi“ jau šio režisieriaus mėgstama tema – išryškinti šiaip jau neginčytinų vertybių ydingas puses. 

Kas šokiruotina? Pasirinkta pasakojimo forma, jos simboliai ir metaforos. Lyg ir absurdiška, lyg ir ryškus groteskas, tačiau filmas žiūrisi rimtai, nes veikėjus kamuoja rimtos problemos ir jie į gyvenimą žiūri rimtai. Kas nutikę pasaulyje, kad jie priversti dėl vienatvės virsti gyvūnais? Nežinia, bet tai ir nereikia žinoti, nes svarbiausia vienatvė, kuri šiaip jau realybėje yra kiekvieno individo reikalas, staiga tampa visuotiniu nusikalstomu reiškiniu, todėl žmonės kone priverstinai verčiami susiporuoti, kad tos vienatvės nebūtų. Režisieriui svarbus ir socialinės kritikos aspektas, kiek valstybė ir kiti gali kištis į asmeninį žmogaus gyvenimą, kiek gali jį valdyti įstatymais, kraipydami, kaip jiems patogu, jo jausmus ir dvasinį gyvenimą? Išties filmas itin jautrus, už simbolių slypi įvairiausių prasmių, o tie simboliai, pasirinkta žaismė ir yra šio filmo cinkelis, kuris ir stebina, ir purto, ir liepia paneigti, tačiau nenuginčysi fakto, kad filmą dėl to emocinio chaoso įdomu žiūrėti. Režisierius moka provokuoti, jam tai tinka, jis tampa savito braižo kūrėju ir nenustebsiu, kad greitai jo pavardę linksniuosime kaip tokio tipažo kino kūrėją, kaip antai režisierių Michel Gondry („Gėlėti sapnai“, „Jausmų galia“, „Miego mokslas“ ir kt.).

Kalbant apie kino aktorius, jie puikūs, puikūs jie dar ir dėl to, kad puikiai žinomi, todėl žinant, kokiuose filmuose jie pasirodę, šio filmo kontekste atrodo dar įdomesni ir universalesni. Pagrindinį vaidmenį sukuria Colin Farrell, kuris užsiauginęs pilvą, visiškai nebepanašus į tą Ciloną, kurį pažįsta pasaulis, tačiau sensta net aktoriai, šis vaidmuo atrodo išskirtinis ir unikalus. Rachel Weisz – žiūrėčiau, kad ir ką ji besuvaidintų. Prancūzų briliantas Lea Seydoux – ką gi, žiūrėčiau ne tik į R. Weisz, bet ir į ją. Britų aktorius Bem Wishaw – senas žinomas vilkas dar nuo „Kvepalai: vieno žudiko istorija“ laikų, puikus aktorius. Režisieriui pavyko suburti išties puikų aktorių pulką, pelnyti kino festivaliuose apdovanojimų, o Kanų kino festivalyje pelnė net žiūri prizą. Ar bereikia sakyti, kad filmas intelektualus, rimtas, provokuojantis ir socialiai šokiruojantis? Tikriausiai, kad ne.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.2

Kino pavasaris: ČIA

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Iltinis dantis" / "Kynodontas" / "Dogtooth"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino juostą „Iltinis dantis“ (Kynodontas / Dogtooth) (2009 m.). Taigi juosta mus nukelia į karštąją Graikiją, tačiau pasijutau ne kaip Graikijoje, bet kaip kokioje Aliaskoje, nes filmo atmosfera atrodė itin šalta ir plieninė tiek savo personažais, tiek savo jausmais. Na, daugelius filmas šokiruoja savo idėjomis – pasiturinti šeima savo vaikus augino izoliuotai ir jiems apie pasaulį pasakojo visai kitaip, nei jis priimamas mūsų visuomenėje. Sadistinis elgesys, smegenų plovimai imliems protams, infantiliškas suaugusių šeimos vaikų elgesys iš pradžių atrodo sausokas, tačiau nuolat sukamasi apie seksualinių pasitenkinimų ir transliacijos anteną. Galiausiai nusiritama iki to, kad motina išdažo savo dukrą ir suveda su sūnumi seksualiai santykiauti. Truputi kraupoka, tiesa?

Ir iš tikrųjų tokie filmai, kurie vaizduoja mūsų visuomenės netobulumą ir kartu normų pažeidimus, visada yra linkę sulaukti prieštaringų vertinimų. Man asmeniškai filmas pasirodė silpnokas, turiu galvoje jo meninę, estetinę ir režisūrinę plotmę – sausokas, nuobodokas ir trūko motyvacijos. Stipriausia šio filmo dalis – siužetas, idėja ir drąsa vaizduoti anomalią visuomenės dalį, kuri šokiruoja savo atvirumu. Manau, filmą jau vertėtų pamatyti vien dėl idėjos, kuri išties stipri, įdomi, pakankamai tinkama medžiaga stipriems filmams kurti, tačiau, kaip jau sakiau, pats filmas turi spragų. Kartais tokiuose filmuose nereikia jokių paaiškinimų, tačiau šįkart visgi pasigedau logikos – kam tėvams elgtis šitaip kvailai su vaikais? Ar tai būdas juos apsaugoti nuo išorinio pasaulio? O ar jie galvojo, kas bus, kai jie numirs, o vaikai išeis į atvirą pasaulį, kai zombiu vadinamos mažos geltonos gėlės, o katinai ir šunys yra broliai ir seserys, tik blogi ir pavojingi gyvybei? Pasigedau pačių tėvų atsakomybės jausmo, jie tokie nerealūs, nemotyvuoti... Arba aš kažko neįkabinau.

Filmas sulaukė nemažai dėmesio „Kino pavasaryje“, yra prieinamas visokio plauko žiūrovams ir plačiai aptarinėjamas kaip vienas žiauriausių europietiško filmo pavyzdžių, man asmeniškai, atrodo, kad filmas mažai kuo skiriasi nuo „Serbiško filmo“, į pastarąjį tik buvo prikrauta daug kraujo, banalybių, nesveiko sekso, o „Iltinis dantis“ yra pragmatiškesnis šių idėjų vaizdavimo variantas.

Įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com