Ar balsuoti už "Laisvės partiją", ar ne? Štai kur klausimas!

 Laba,

 

Ar balsuoti už „Laisvės partiją“, kai negalima už nieką kitą balsuoti? Konservatoriai tegu su Landsbergiu ir Austėja varo į Graikiją, te Gražulis meldžiasi savo demonams, tegu Karbauskis Naisiuose pradeda statyti pilį, te Blinkevičiūtė pradeda lankyti jogą ar baletą, o Uspaskichas pramoksta savo partijos sąrašą... Esu tiek nusivylęs visomis partijomis, kad belieka eiti balsuoti, kad nebūtų išrinktas koks nors dar didesnis durnesnis. Per praėjusius rinkimus „Laisvės partija“ buvo lyg ir patraukli, ji turėjo šūkį apie tai, kad džiaugsimės visi, bet buvo taip liūdna, kai jie atėjo į tą valdžią, TAAAAAAAI liūdna, kai jie bruko skiepus ir galimybių pasus su neslepiamomis demoninėmis šypsenomis ir pasitenkinimu, jog gali skaldyti ir valdyti, kad tapo aišku, kad džiaugtis gali tik tie, kurie šoka pagal valdžios dūdelę, o kai kurie Aušrinės Armonaitės pasisakymai tapo man nebesuprantami, nebeatstovaujantis jauno žmogaus įvairovės ideologiją.

 

Šiandien miestas perpildytas „Laisvės partijos“ reklamomis ir net nežinau, ar galima jais bepasitikėti, nes, regis, niekas, kas buvo programoje, reikšmingo neįvyko.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Aušrinė Armonaitė skatina karą ir militaristinę kultūrą taikių gyventojų sąskaita

 

Sveiki,

 

„Yra ir daugiau būdų, pavyzdžiui, tas pats skolinimasis iš gyventojų. Girdėjau šiai obligacijų idėjai skirtos kritikos, bet juk yra nemažai finansų, kuriuos žmonės vis dar laiko. Gal geriau vis tiktai ne į kojinę, o į tanką padėti tuos pinigus. Valstybei galbūt nepritaikysi labai didelių palūkanų, bet vis tiek juk žmonės savanoriškai remia Ukrainą, manau, jie tikrai supras, jei bus aišku, kam, kada ir kiek pinigų reikia“. Aušrinė Armonaitė

 

Šiaip vengiu pastaruoju metu politinių nesąmonių, tačiau, kai netyčia žvilgteliu, kas pūva žiniasklaidos dėmesio centre, tai norisi išvirsti iš klumpių. Negi iš tikrųjų lietuvius laiko asilų ir avių banda, trumparegiais, kurie šoka pagal bauginančiosios politinės žiniasklaidos propagandą?

 

Pastaruoju metu daug kas mato, tačiau Lietuvoje tyli, jog yra kurstoma karo padėtis. Kažkas labai nori karo ir link to dirbama kruopščiai ir nuosaikiai. Karo ir gynybos temos eskalavimas, didelių pinigų šiai sferai ieškojimas dažnai tampa populistiniu lozungu, nes žmonėms jau instaliuota, kad visur priešai, visur nesaugu, visur baisu, reikia gintis, ginkluotis, piktintis, skaldyti... Gal kas pasakys, kad esu naivus, tebūnie, tačiau nepritariu ir niekada nepritarsiu Aušrinei Armonaitei, kuri leidžia sau taip laisvai sapalioti apie tai, kad taikūs ir karui bei ginkluotei nepritariantys žmonės savo santaupas turėtų atiduoti tankui. Ir išvis, kas čia per prostitucinė politinė nesąmonė? Vėl tos amžinos manipuliacijos dėl Ukrainos padėties, (visur, kur politika nori gauti naudos, prikišama Ukraina, pastebėjote?), vėl tas amžinas bauginamas, smegenų plovimas, manipuliacija emocijomis. Dabar nebelieka jokių iliuzijų, kam tarnauja Aušrinė Armonaitė. Jau sudegė kartą dėl Galimybių paso, sudegė ir vėl.

 

Aš nesutinku dauginti karo idėjų, nesutinku remti militaristinę Lietuvos strategiją, nesutinku, kad vyktų mobilizacija, nesutinku nei ginti, nei imti ginklą į rankas, nei kad manimi ar mano banko sąskaita naudotųsi propaguojant karinę puolimo ar gynybos sistemą. Atsibuskite! Aplink mane pilna tokių žmonių, kurie irgi mano labai panašiai ir tam nepritaria. Neimituokime, kad valdžios atstovai atspindi daugumos nuomonę ir įsitikinimus, prisidengdami eilinį sykį Ukrainos tragedija.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Laima Kreivytė apie žmogaus žeminimą, apie kūrėjo tapatybę

Sveiki,

Neseniai skaitytame Erikos Drungytės žurnalui „Nemunas“ (Nr. 11, 2020) kalbintos parodų kuratorės, dėstytojos, poetės Laimos Kreivytės pokalbyje „Laimingiausia esu, kai žaidžiu“ aptikau šiuos žodžius. Įdomių ir išmintingų dalykų galima pasiskaityti tame interviu, tačiau išsirinkau tai, kas, mano galva, dabartyje yra aktualiausia. Kai viename online posėdyje buvo svarstomos moterys vadovės (I. Šimonytė, A. Armonaitė ir V. Čmilytė-Nielsen) buvau pakraupęs, kaip vyrai (ir kai kurios moterys) online komentarų skyriuje „deda“ iš viršaus kuo bjauresnius ir šlykštesnius komentarus apie šių moterų seksualumą, šeiminius santykius ir t. t. Tarsi seksistinis čempionatas, kuriame kuo bjauriau pasirodęs ir pakomentavęs žmogus bus apdovanotas. Plačiojoje visuomenėje vis dar gajus komunistinis požiūris, kad moterys turi likti po padu, o valdžioje „sėdėti“ gražus vyriškis. Lyčių stereotipai tampa vis dar žeminančia ir menkinimo valiuta, kuri tampa atseit konstruktyvios kritikos norma. Bet esmė tame, kad komentatorius tik parodo, kaip yra prisišikęs savo trydoje iki ausų, kad per skraidančių musių spiečių nebemato net savo ištiestos plaštakos, o ką jau kalbėti apie kritinį ir konstruktyvų mąstymą.

Jūsų Maištinga Siela