Filmas: "Nepalikti pėdsakų" / "Leave No Trace"

Sveiki,

Kino kritikus ir gurmanus žavinti subtili dramų režisierė Debra Granik vėlei visus maloniai nustebino pateikdama naujausią savo kino juostą „Nepalikti pėdsakų“ (angl. Leave no trace) (2018), kuri dažnai įtraukiama į visokiausius „geriausių 2018“ nepriklausomo kino topus. Tiesą sakant, man pats mieliausias ir gyviausias darbas visgi tebėra kažkada labai nustebinęs Debros Granik filmas „Vinterio kaulai“ (kitur verčiama „Žiemos kaulai“) (2010), dėl kurio smarkiai išpopuliarėjo aktorė Jennifer Lawrence.

Naujausiame filme, kuris pastatytas pagal romaną, pasakojama mažų mažiausiai keista tėvo ir dukters istorija: jiedu ilgą laiką po mergaitės motinos mirties slepiasi miške. Tiesą sakant, nelabai domėjausi aprašu, kas ten vyksta ir filmas priminė nemažai poakopaliptinių filmų, kada civilizuotoji žmonijos dalis gaudo maištininkus partizanus. Tik po kurio laiko tampa aišku, jog viskas vyksta tik dėl to, kad tėvas serga potraumine depresija dėl žmonos mirties ir šalinasi civilizacijos, visur tampydamasis paskui save dukrą. Štai ir visa istorija ir įdomumas, visa siužetinė šerdis, kuri apstatyta besiblaškymu tarp miško ir juos persekiojančių tarnybų, tarp bėgimo ir „prisitrynimo“ prie atokios bendruomenės, tėvo ir dukters bendravimą užpildant gausybe nutylėjimų, kurie reiškia dažniausiai vieną ir tą patį: kvailys tėvas nuvarys ne tik save, bet ir dukrą į kapus dėl savo įsitikinimų.

Filmas ganėtinai niūrus ir man suprantamos visos priežastys, kodėl daugelis gurmaniško kino žiūrovų alpsta dėl panašaus tipažo filmų, nes juose esti ir subtilių metaforų, prasmių įskaitymo tarp pauzių, galų gale yra ir visuotinis filosofinis lygmuo, kuriame išriekiama kritika visokioms tarnyboms, kurios bando civilizuotai „sufabrikuoti“ šeimas ir pasakyti, kaip reikia gyventi teisingai. Tokie filmai išties turi pasisekimą, tačiau „Vinterio kaulai“ buvo nepalyginamai gyvesnis ir aštresnis filmas, nors ir panašios atmosferos, tačiau „Nepalikti pėdsakų“ atsiduoda pernelyg dideliu sintetinimu ir teatralizuotu perteikimu: taip, veikėjai sutrikę, savo gyvenimiškų nelaimių įkaitai ir tiek tėvas, tiek dukra yra tų įvykių aukos, tačiau po itin įtikinama vaidyba man šmėkšteli kažin koks neįtikėtinas melas – filmas šiek tiek pauzuojantis, pernelyg intelektualūs santykiai, turint galvoje, kad dukra didelė dalį praleido miške, tam tikros buitinės detalės. Kažkas šioje istorijoje randasi netikra, tas, ko aš siužetiškai negaliu patikėti ir dvelkia šiek tiek fantastinio filmo elementais, bet visumoje filmas veikia atmosferiškai, įdomu stebėti tuos keistus santykius ir visa tai vienaip ar kitaip permąstyti.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vinterio kaulai" / "Žiemos kaulai" / "Winter's Bone"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti dar vieną neblogą dramą „Vinterio kaulai“ (Winter‘s Bone) (2010 m.). Štai dar viena drama rimto filmo mėgėjams. Kažin, ar verta kalbėti apie filmo siužetą? Paauglė mergina ryžtasi išgelbėti savo šeimą, nes narkomanas tėvas užstatė mišką ir jų namus, o pats dingo kaip į vandenį. Žodžiu, septyniolikmetės realistinis heroizmas, kas begali dar labiau jaudinti jautraus žiūrovo? Šiaip puiki režisūra, nenuobodus siužetas ir pilka niūri Amerikos šiaurinių valstijų aplinka, o dar atšiauresni man pasirodė pavaizduoti vietiniai gyventojai. Negi iš tikrųjų dauguma šiaurinių amerikiečių tokie nedraugiški ir bauginantys? Nebent kai turi tėvą, kuris nuolat apie tokius sukiojasi...

Žodžiu, visai įdomiai susižiūrėjo ši juosta, niekuo nešokiravo, tačiau ir nuobodu nebuvo. Kažką panašaus esu matęs ir tai tikriausiai buvo „Užšalusi upė“, kai motina ryžosi gelbėti savo vaikus ir namą. Šie du filmai kažkaip jau labai tarpusavyje susikalba. Patiko šiame filme Jennifer Lawrence – tokia natūrali, paprasta. Kritikai po šio filmo jai žadėjo ilgą ir svaiginančią karjerą kino industrijoje. Regis, neklydo, nes mergina filmuojasi be pertraukų nuo juostos prie juostos.

Pasivogsiu vieno žmogaus žodžius ir iš laikas.lt pacituosiu atsiliepimą apie šį filmą, su kuriuo beveik ir sutinku: „Kupinas jaudinančios įtampos filmas piešia archetipinį perėjimo iš paauglystės į suaugusiojo pasaulį ritualą. Stulbinanti, nesumeluota vaidyba ir išskirtinė vizualinį raiška įtraukia į mistinę ir kartu be galo natūralią realybę.“

Drama patiks dramų mėgėjams, „Kino pavasario“ repertuarų pakvaišėliams ir besaikio realizmo garbintojams. Man asmeniškai jau sunkoka žiūrėti amerikiečių gerąsias dramas, nes jos kažkaip viena su kita labai jau siejasi ir kažkuo visos daugiau ar mažiau yra panašios savo stiliumi, o „Vinterio kaulai“ ne išimtis. Gal man jau nustoti žiūrėti tas dramas ir pereiti vien prie komedijų? Juokauju. Filmas tikrai vykęs, nieko neprikibsi.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 90/100
IMDb: 7.2 

Jūsų Maištinga Siela