Filmas: "Išėjimo nėra" / "No Exit"

 

Sveiki,

Naujas siaubo trileris pavadinimu „Nėra išėjimo“ (angl. No Exit) (2022), kurį režisavo Damien Power, tikriausiai nemažai daliai žiūrovų gali pasirodyti originalus ir sumanus rebusas. Istorija pasakoja apie narkomanę klinikoje, kuriai paskambina ir pasako, kad jos mama miršta ir jos laukia atvykstančios, tačiau sutartyje nurodyta, kad iš klinikos neįmanoma išeiti. Mergina pabėga, tačiau įstringa pūgoje, todėl turi glaustis pusiaukelės svečių namuose, kuriuose taip pat glaudžiasi keistuolių kompanija. Netrukus mergina gaudydama pūgoje ryšį pastebi, jog furgone laikoma surišta mergytė. Grįžusi į namus ji bando išsiaiškinti, kuris iš svečių kalina mergytę...

Iš tikrųjų filmas įtemptas, bent jau man netrūko dinamikos ir kitų pasakojimo elementų. Vėl prisiminiau pagal S. Kingą pastatytą „Mizerę“ (1991), kur įkalinti pūgos žmonės išdarinėja pačius keisčiausius ir beprotiškiausius dalykus. Visgi „Nėra išėjimo“ filmas veikia, įtraukia, išlaiko įtampą iki pat pabaigos, tačiau kaip bežiūrėsime, visgi filmas nėra nei originalus, nei kuo nors išskirtinis. Siužetiniai griaučiai primena ir daugiau matytų vidutiniškų filmų, ypač Tarantino pastatytą „Grėsmingasis aštuonetas“ (2015). Šiam naujajam filmui visgi stinga ir kitoniškos režisūrinės stilistikos ir netikėtų siužetinių vingių, nes mačius bent penketą panašių filmų, tampa aišku, kokią šaškių partiją pateiks filmo siužetas. Daugelį dalykų galima netgi atspėti, tad tas galvosūkis, sakyčiau, iš saujelės veikėjų pritemptas gana vidutiniškai. Aplinkybės, dėl kurių veikėjai įstringa ir asmeninė narkotikų merginos problema laiko visą siužetą ant šitos ašies, o pagrobėjai, iš pažiūros besirūpinantys tik savo pagrobimo verslu, tampa pernelyg maniakiškai įsikarščiavę žudikai. Kai kurios scenos, ypač tos sadistinės su krauju ir vinimis atrodo nenatūraliai, o pabaigos štrichas – įkyriai nuspėjamas štampas.

Privardijau daug neįtinkančių niuansų, tačiau seniai žiūrėjau tokio žanro filmą, kuriame gausybė klišių, tačiau įtampą vis tiek šiokią tokią sukėlė. Ar šis filmas prastas? Sakyčiau, kad ne. Atidirbta pagal šabloną tikrai neblogai. Ar filmas geras? Sakyčiau, irgi nelabai, nes tas, kas nori originalaus, nematytų dalykų, šiame filme kažin ar ras. Man filmas visgi pasirodė gan vidutiniškas ir tik įtrauktis į trilerio ritmą šiek tiek leido negalvoti apie filmo karkasą.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb: 6.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Palm Springsas" / "Palm Springs"

Sveiki,

Kai toks pavasaris, norisi kuo daugiau linksmybių ne tik gyvenime, bet ir kine, todėl pasirinkau režisieriaus Max Barbakow komediją „Palm Springsas“ (angl. Palm Springs) (2020), kurį labai puikiai įvertino kino kritikai.

Istorija pasakoja apie atokiame Teksaso valstijos kurortiniame miestelyje vystančias vestuves, kuriose jaunosios sesuo susipažįsta su keistuoliu hiperaktyviu vyruku Neilu. Viskas prasideda ir vyksta kaip eilinę įprastos komedijos vakarėlį per vestuves, bet netrukus po išgertuvių ima diena kartotis iš naujo, o anos dienos įvykius mena tik keletas asmenų... Iš tikrųjų idėja – ne naujiena. „Švilpiko dienos“ formulę, kai nubudę asmenys vis gyveną tą pačią dieną išbandydami vis ką nors nauja, panaudojo ne vienas pavykęs ir visiškai nepavykęs filmas, tai persikėlė ir į literatūrą.

Kas šiame filme išties patiko? Tai iš tikrųjų ne toji besikartojančios dienos sena idėja, bet išgauti tam tikri komedijos atspalviai, pavyzdžiui, kaip tarpusavyje bendrauja personažai, kaip netikėtai tarp kalnų praeina seniai seniai gyvenę dinozaurai, susprogdinta ožka kažkokioje paralelinėje kirmgraužoje ir visoje toje mokslinės fantastikos plotmėje sustyguotas ir paprastai atpažįstamas amerikietiškas humoras: alkoholis, įsimylėjimas, neigimas, prisipažinimas... Nežinau, kaip jums, vyručiai, bet man šis filmas atmosferiškas, susižiūrėjo smagiai ir neįpareigojančiai. Tos pačios senos, lyg ir banalios tiesos suskamba kiek kitoniškoje perspektyvoje. Nesitikėkite, kad juosta „nuraus stogą“ – to tikrai nebus, tačiau žiūrėti tikrai nebus nuobodu. Sakyčiau, pavykusi komedija.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nepalikti pėdsakų" / "Leave No Trace"

Sveiki,

Kino kritikus ir gurmanus žavinti subtili dramų režisierė Debra Granik vėlei visus maloniai nustebino pateikdama naujausią savo kino juostą „Nepalikti pėdsakų“ (angl. Leave no trace) (2018), kuri dažnai įtraukiama į visokiausius „geriausių 2018“ nepriklausomo kino topus. Tiesą sakant, man pats mieliausias ir gyviausias darbas visgi tebėra kažkada labai nustebinęs Debros Granik filmas „Vinterio kaulai“ (kitur verčiama „Žiemos kaulai“) (2010), dėl kurio smarkiai išpopuliarėjo aktorė Jennifer Lawrence.

Naujausiame filme, kuris pastatytas pagal romaną, pasakojama mažų mažiausiai keista tėvo ir dukters istorija: jiedu ilgą laiką po mergaitės motinos mirties slepiasi miške. Tiesą sakant, nelabai domėjausi aprašu, kas ten vyksta ir filmas priminė nemažai poakopaliptinių filmų, kada civilizuotoji žmonijos dalis gaudo maištininkus partizanus. Tik po kurio laiko tampa aišku, jog viskas vyksta tik dėl to, kad tėvas serga potraumine depresija dėl žmonos mirties ir šalinasi civilizacijos, visur tampydamasis paskui save dukrą. Štai ir visa istorija ir įdomumas, visa siužetinė šerdis, kuri apstatyta besiblaškymu tarp miško ir juos persekiojančių tarnybų, tarp bėgimo ir „prisitrynimo“ prie atokios bendruomenės, tėvo ir dukters bendravimą užpildant gausybe nutylėjimų, kurie reiškia dažniausiai vieną ir tą patį: kvailys tėvas nuvarys ne tik save, bet ir dukrą į kapus dėl savo įsitikinimų.

Filmas ganėtinai niūrus ir man suprantamos visos priežastys, kodėl daugelis gurmaniško kino žiūrovų alpsta dėl panašaus tipažo filmų, nes juose esti ir subtilių metaforų, prasmių įskaitymo tarp pauzių, galų gale yra ir visuotinis filosofinis lygmuo, kuriame išriekiama kritika visokioms tarnyboms, kurios bando civilizuotai „sufabrikuoti“ šeimas ir pasakyti, kaip reikia gyventi teisingai. Tokie filmai išties turi pasisekimą, tačiau „Vinterio kaulai“ buvo nepalyginamai gyvesnis ir aštresnis filmas, nors ir panašios atmosferos, tačiau „Nepalikti pėdsakų“ atsiduoda pernelyg dideliu sintetinimu ir teatralizuotu perteikimu: taip, veikėjai sutrikę, savo gyvenimiškų nelaimių įkaitai ir tiek tėvas, tiek dukra yra tų įvykių aukos, tačiau po itin įtikinama vaidyba man šmėkšteli kažin koks neįtikėtinas melas – filmas šiek tiek pauzuojantis, pernelyg intelektualūs santykiai, turint galvoje, kad dukra didelė dalį praleido miške, tam tikros buitinės detalės. Kažkas šioje istorijoje randasi netikra, tas, ko aš siužetiškai negaliu patikėti ir dvelkia šiek tiek fantastinio filmo elementais, bet visumoje filmas veikia atmosferiškai, įdomu stebėti tuos keistus santykius ir visa tai vienaip ar kitaip permąstyti.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bet kokia kaina" / "Hell or High Water"

Sveiki, skaitytojai,

Auksiniam gaubliui nominuota drama „Bet kokia kaina“ (angl. Hell or High Water) (2016) tikriausiai daugeliui sukėlė neprastų sentimentų laukinių vakarų epams, netgi savotiškiems niūriems vesternams. Filmas, kuris patenkins didelius rimto kino smaližius ir gurmanus, manding, pasirodė šiek tiek nuobodokas.

Supraskite mane teisingai, filmas tikrai geras, stiprus ir rimtas scenarijus apie likimo nelepintus brolius, turinčius įvairių sutrikimų, savų vertybių, idealų, tėvo paliktų randų ir visada jaudina tėvų ir vaikų santykiai, ypač, kai atžalos pasuka ne tokiais keliais, kokiais galėjo pasukti. Tačiau šis filmas... tiesiog jo žinia manęs nepasiekė, praktiškai nesujaudino, o po pirmųjų apiplėšimo scenų, kas iš esmės ir buvo įdomiausia, staiga įklimpo į begalinę rutiną ir istorija lyg ir jau matyta, o potekstės jau kadaise ištransliuotos ankstesnių filmų. Puiki aktorių vaidyba ir kieta, rūsti vyriškai vakarietišką dvasią transliuojanti režisūra, pasirodė, kai kada pernelyg teatralizuota, o charakteriai šabloniškai sugadinti ir jau kažkur matyti. 

Taip, filmas geras, bet jis vis tiek man neįtiko. Tarsi to vakaro seansas būtų pro šydą. Žinote tą keistą jausmą, kai valgai tiek daug, o pavalgęs nesijauti pasisotinęs, tai panašiai su šiuo filmu nutiko man: nei jutau kažkokį pasitenkinimą, nei kažkokią kančią, tarsi žiūrėčiau šiuolaikinių kaubojų dramą. Beje, priminė filmą „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, tačiau pastarasis buvo kur kas geresnis.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vinterio kaulai" / "Žiemos kaulai" / "Winter's Bone"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti dar vieną neblogą dramą „Vinterio kaulai“ (Winter‘s Bone) (2010 m.). Štai dar viena drama rimto filmo mėgėjams. Kažin, ar verta kalbėti apie filmo siužetą? Paauglė mergina ryžtasi išgelbėti savo šeimą, nes narkomanas tėvas užstatė mišką ir jų namus, o pats dingo kaip į vandenį. Žodžiu, septyniolikmetės realistinis heroizmas, kas begali dar labiau jaudinti jautraus žiūrovo? Šiaip puiki režisūra, nenuobodus siužetas ir pilka niūri Amerikos šiaurinių valstijų aplinka, o dar atšiauresni man pasirodė pavaizduoti vietiniai gyventojai. Negi iš tikrųjų dauguma šiaurinių amerikiečių tokie nedraugiški ir bauginantys? Nebent kai turi tėvą, kuris nuolat apie tokius sukiojasi...

Žodžiu, visai įdomiai susižiūrėjo ši juosta, niekuo nešokiravo, tačiau ir nuobodu nebuvo. Kažką panašaus esu matęs ir tai tikriausiai buvo „Užšalusi upė“, kai motina ryžosi gelbėti savo vaikus ir namą. Šie du filmai kažkaip jau labai tarpusavyje susikalba. Patiko šiame filme Jennifer Lawrence – tokia natūrali, paprasta. Kritikai po šio filmo jai žadėjo ilgą ir svaiginančią karjerą kino industrijoje. Regis, neklydo, nes mergina filmuojasi be pertraukų nuo juostos prie juostos.

Pasivogsiu vieno žmogaus žodžius ir iš laikas.lt pacituosiu atsiliepimą apie šį filmą, su kuriuo beveik ir sutinku: „Kupinas jaudinančios įtampos filmas piešia archetipinį perėjimo iš paauglystės į suaugusiojo pasaulį ritualą. Stulbinanti, nesumeluota vaidyba ir išskirtinė vizualinį raiška įtraukia į mistinę ir kartu be galo natūralią realybę.“

Drama patiks dramų mėgėjams, „Kino pavasario“ repertuarų pakvaišėliams ir besaikio realizmo garbintojams. Man asmeniškai jau sunkoka žiūrėti amerikiečių gerąsias dramas, nes jos kažkaip viena su kita labai jau siejasi ir kažkuo visos daugiau ar mažiau yra panašios savo stiliumi, o „Vinterio kaulai“ ne išimtis. Gal man jau nustoti žiūrėti tas dramas ir pereiti vien prie komedijų? Juokauju. Filmas tikrai vykęs, nieko neprikibsi.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 90/100
IMDb: 7.2 

Jūsų Maištinga Siela