Filmas: "Pompėja" / "Pompeii"

Sveiki,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Pompėja“ (angl. Pompeii) (2014) – tai „Absoliutaus blogio“ epopėjos kūrėjo naujausias darbas. Po didingos nesėkmės „Legenda apie Heraklį“ tikėjausi, kad „Pompėja“ bus kur kas geresnis pasakojimas, tačiau, kai sužinojau režisieriaus pavardę, vilčių daug nebedėjau. Ir visgi šis filmas kur kas geresnis nei „Legenda apie Heraklį“. 

Daug dirbta prie specialiųjų efektų, nors jie, ypač finalinėje scenoje, kai įsiveržia ugnikalnis, pasirodė labai abejotini, ryškiai matėsi kompiuterio neužpildyti brokai, tačiau tokių vietų būta nedaug. Žinoma, didžiausia problema, kalbant apie šį filmą, yra jo turinys – skurdesnis už bato aulą. Viskas mirtinai ir iki begalybės nuspėjama, kad nors bent mažytė nuostaba, kodėl būtent autoriai pasirinko tokį siužeto vingį, o ne kitokį – ne, to neliko nė gramo. Gladiatorių kautynės, keltų pavergimas, imperatoriaus Tito valdymo laikotarpis – viskas lyg ir gerai, tačiau viskas paviršutiniška ir toli, labai toli iki tokio istorinio epo kaip „Gladiatorius“ (2000). Nežinau, ką norėjo kino kūrėjai padaryti su šiuo filmu – priminti Pompėjos legendą? Gal iš dalies ir pavyko, tačiau dramos, kurios vyko po šiuo ugnikalniu vertos pačių pigiausių saulėgrąžų pagliaudymui.

Viso šio filmo gėris – tikriausiai yra „Sostų karai“ aktorius Kit Harington – mirtinas seksas merginoms, kuris šiam vaidmeniui bent man pasirodė subrendęs ir fiziškai pasiruošęs. Jo būvimas scenose iškart pritraukdavo dėmesį, gal labiau fizinį, nei jo kuriamo charakterio, kadangi pati filmo „aranžuotė“ nelabai leidžia parodyti aktorinius sugebėjimus. Personažai pasirodė pernelyg sintetintiniai – yra blogieji ir gerieji, tačiau pasigedau jų asmenybių biografijų, ypač iš blogųjų personažų, jie buvo sausi, šabloniški, vienkrypčiai, jų niekas nekamavo tik hedonistinis valdžios jausmas – bla bla bal... Visgi filmą galima žiūrėti, tačiau jis mažai ką turi bendro su realybe.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 39/100

IMDb: 5.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Miegančioji gražuolė" / "Sleeping Beauty"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Miegančioji gražuolė“ (Sleeping Beauty) (2011 m.). Tai šiemet Kanų festivalį labiausiai šokiravęs kino filmas, kuris pritrenkė savo istorija beveik visus. Kai kuriuos, žinoma, suerzino, kaip ir neišugdytą Lietuvos žiūrovą. Šis filmas buvo atkeliavęs ir į mūsų teatrus, tačiau didesnio dėmesio nesulaukė nei iš kritikų, nei iš pačių žiūrovų, kurie mieliau rinkosi kokią amerikietiško humoro balalaiką. Na, iš kitos pusės žvelgiant, šis filmas tikrai ne visiems. „Miegančioji gražuolė“ toli gražu iki saldžios ir eilinės dramos... Man šis filmas pasirodė kurtas būtent provokacijai, kaip gerai apmokama prostitutė, kuri turi sugundyti žiūrovą iki orgazmo.

Šiaip filmas man patiko. Tikrai patiko. Pažiūrėjęs pirmuosius 40 minučių, pasijutau paauglystėje bežiūrintis Tinto Braso erotinius filmus, bet šis, žinoma, dvidešimčia galva aukščiau, o pats Tinto Brasas turėtų prieš šį filmą savo skrybėlę nusimesti. O ir internete netrūksta pašaipių komentarų apie neva kino salėje demonstratyviai išeinančias moteris ir vyrus su begėdiškom ir nevaldomom erekcijom. Juokas juokais, bet filmas išties toks bauginančiai keistas. Ne, čia ne „Nimfomanės užrašai“. Čia, sakyčiau, nėra aistros, yra tik kažkoks keistai šaltas subtilumas, gracija, plieninis ištvirkimas, kiti gal pridurtų ir iškrypimas. Bet ir tokį filmą reikia padaryti dar ir skoningai, nebanaliai! Manau, kad filmas tikrai vykęs. Puikūs aktoriai, ypač gražioji australietė, kuri vargšelė miegodama tenkino visus tuos keistus senukus.

Vienoje recenzijoje skaičiau, kad filmas lyg ir kritikuoja aukštuomenės pasilinksminimo formas, bet galvoju, kad pagrindinė filmo idėja yra Prusto romano pavadinimu „Prarasto laiko beieškant“. Žiūri tu į tuos senus ir gašlius senukus, kurie negali padulkinti tos miegančios gražuolės, bet gali liesti, uostyti ir masturbuotis, ir tada matai, kad jie jau savo atgyvenę, jie pavydi jaunystės, jie tik tegali prisiminti... O ir pačios „Miegančiosios“ keistas charakteris, toks iki galo neiššifruojamas. Ji tai daro lyg ir dėl pinigų, bet čia ima ir su žiebtuvėliu degina gautus banknotus. Tokia kvaištelėjusi, tačiau ledinė, bet ir bejausme nepavadinsi. Šiaip filmas sukurtas su mistikos prieskoniais, prasilenkiant psichologijos lygmenyje su realybe. Nesakau, kad tokių orgijų nebūna, tačiau kas sieja personažų charakteristiką, man tai yra sumistintas reiškinys. Nepaaiškinamumas ir neišrišimo formulė sukurta tyčia, dėl diskusijos, dėl stiliaus... O ir patys pripažinkime, tokį filmą visgi įdomiau žiūrėti, negu eilinę dramą su tipišku priežasčių ir pasekmių paradigma.

Manau, filmas vertas šiokių tokių aplodismentų. Jis prikaustė mane ir man jis patiko. Ir ne tik, kad pati seksualinė tema intriguoja. Šiaip. Visuma.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 57/100
IMDb: 5.3

 

Jūsų Maištinga Siela