Filmas: "Pompėja" / "Pompeii"

Sveiki,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Pompėja“ (angl. Pompeii) (2014) – tai „Absoliutaus blogio“ epopėjos kūrėjo naujausias darbas. Po didingos nesėkmės „Legenda apie Heraklį“ tikėjausi, kad „Pompėja“ bus kur kas geresnis pasakojimas, tačiau, kai sužinojau režisieriaus pavardę, vilčių daug nebedėjau. Ir visgi šis filmas kur kas geresnis nei „Legenda apie Heraklį“. 

Daug dirbta prie specialiųjų efektų, nors jie, ypač finalinėje scenoje, kai įsiveržia ugnikalnis, pasirodė labai abejotini, ryškiai matėsi kompiuterio neužpildyti brokai, tačiau tokių vietų būta nedaug. Žinoma, didžiausia problema, kalbant apie šį filmą, yra jo turinys – skurdesnis už bato aulą. Viskas mirtinai ir iki begalybės nuspėjama, kad nors bent mažytė nuostaba, kodėl būtent autoriai pasirinko tokį siužeto vingį, o ne kitokį – ne, to neliko nė gramo. Gladiatorių kautynės, keltų pavergimas, imperatoriaus Tito valdymo laikotarpis – viskas lyg ir gerai, tačiau viskas paviršutiniška ir toli, labai toli iki tokio istorinio epo kaip „Gladiatorius“ (2000). Nežinau, ką norėjo kino kūrėjai padaryti su šiuo filmu – priminti Pompėjos legendą? Gal iš dalies ir pavyko, tačiau dramos, kurios vyko po šiuo ugnikalniu vertos pačių pigiausių saulėgrąžų pagliaudymui.

Viso šio filmo gėris – tikriausiai yra „Sostų karai“ aktorius Kit Harington – mirtinas seksas merginoms, kuris šiam vaidmeniui bent man pasirodė subrendęs ir fiziškai pasiruošęs. Jo būvimas scenose iškart pritraukdavo dėmesį, gal labiau fizinį, nei jo kuriamo charakterio, kadangi pati filmo „aranžuotė“ nelabai leidžia parodyti aktorinius sugebėjimus. Personažai pasirodė pernelyg sintetintiniai – yra blogieji ir gerieji, tačiau pasigedau jų asmenybių biografijų, ypač iš blogųjų personažų, jie buvo sausi, šabloniški, vienkrypčiai, jų niekas nekamavo tik hedonistinis valdžios jausmas – bla bla bal... Visgi filmą galima žiūrėti, tačiau jis mažai ką turi bendro su realybe.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 39/100

IMDb: 5.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Trys muškietininkai" / "The Three Musketeers"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Trys muškietininkai“ (The Three Musketeers) (2011 m.). Taigi jau nebe pirma muškietininkų ekranizacija, interpretacija ir... Na, ką aš galiu pasakyti, buvau skeptiškai nusiteikęs, nes buvau sakęs, kad šito filmo nežiūrėsiu, nesigadinsiu sau nuotaikos, nes su nuotykiniais filmais man labai prastai – nuo tų visų klišių, pasikartojančių garso takelių ir nuspėjamų „bajerių“ gali šiek tiek sustreikuoti galva, bet visgi nebeprisimenu, kada paskutinį kartą žiūrėjau panašaus pobūdžio filmą, tad surizikavau, juolab, kad siaubingai pasiilgau Millos Jovovich!

Filmo aktoriai

Iš esmės nieko naujo ir nebepamačiau, nebuvo ir taip nuobodu, kaip tikėjausi, viskas su šiuo filmu kaip ir gerai – tinka paauglius ir mažamečius nusivesti, neblogai praleisti laiką su šeima, o kokia nuvargusi mama galės dar ir trupučiuką numigti. Iš esmės šiame filme man, kaip ir reikėjo tikėtis, patiko Milla Jovovich – mano sena graudi meilė aktorei vėl atgyja prieš ekraną. Apie filmo interpretaciją, jo sumoderininimą neturiu lyg ir jokių priekaištų – vizualiai tikrai atrodė gerai, tačiau tos kovų scenos šiek tiek stebino – įdomu ką pagalvotų prisikėlęs iš kapo Aleksandras Diuma, nes šiek tiek vietomis primine „Matricos“ kovas – gerai tai, ar blogai – neturiu žalio supratimo. Jovovich, maniau, šįkart gaus santūrios ir dievobaimingos vaidmenį – nė velnio, ji ir vėl – kalė intrigantė, nusikaltėlė, o kovų scenos net priminė „Absoliutaus blogio“ epopėją, tik šįkart viskas kostiumuota, galantiška, nėra purvo.

Milla Jovovich filme toli gražu ne saldi mergelė

Nesigailiu matęs šį filmą, bet antrą kartą nežiūrėčiau, nebent kas nors pašonėje ilgai ir nuobodžiai zyztų – „nu pažiūrima, kąąąąąą?“. Filmas atitinkamo žanro – pramoginis ir nuotykinis, tad ir vertinti belieka tik to žanro amplitudėje, o ir pasikartosiu – nieko per daug įdomaus, bet nieko per daug ir migdančio.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 35/100
IMDb: 5.8 

Jūsų Maištinga Siela