Rodomi pranešimai su žymėmis Milla Jovovich. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Milla Jovovich. Rodyti visus pranešimus

2020 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Filmas: "Rojaus kalvos" / "Paradise Hills"


Sveiki,

Galima sakyti, nuo pat Kino pavasario ilsiuosi nuo kino ir žiūriu jį gana retai, palyginus su ankstesniais metais. Tačiau būna vakarų, kai iš tikrųjų nėra ką žiūrėti, todėl renkuosi iš to srauto. Šįkart nusprendžiau, kad esu pasiilgęs fantastinių ir mistinių filmų, o kai dar toks aktorių kolektyvas – Emma Roberts, Milla Yovovich – tai net ta filmo kokybė nelabai ir įdomi, tiesiog norisi spoksoti į kokį nors spalvingą reginį, todėl pasirinkau filmą „Rojaus kalvos“ (angl. Paradise Hills) (2019), kuris toks pat spalvingas, ryškus kaip koks „Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai“ ar, tarkime, paskutinės „Alisa stebuklų šalyje“ versijos.

Istorija išties, bent man, netikėta. Ji prasideda tarsi kokioje pasakoje, tarsi alternatyvioje realybėje, o gal ateities pasaulyje, kuriame vaizduojama jauna mergina Uma, kuri patenka į lokalią salą, kur ją bando perauklėti ir palaužti psichologiškai, kad taptų paklusni ir gera savo motinai ir galiausiai ištekėtų už turtuolio chamo. Didžioji filmo dalis yra jos perauklėjimo metodikos vaizdavimas, naujų santykių su saloje esančiomis kitomis merginomis užmezgimas, netikėtai įsiplieskę lesbietiški jausmai... Piktadarė perauklėjimo vadovė, kurią suvaidino Milla Yovovich, tipinė blogietė, kuri pradžioje atrodo itin paslaugi, nors ir plika akimi matyti, kad ji kažkokia ragana, rožių maniakė. Galiausiai šis veikėjas vienas tipiškiausių ir „susekamas“ itin greitai.

Kadangi nežinojau šios istorijos idėjų, man jos pasirodė gana įdomios. Vis galvojau, kaip toji prižiūrėtoja perauklės tas merginas, o finalinė istorija apie vargšų luomo paimtas merginas operacijoms mane, tiesą sakant, maloniai nustebino, nes priminė antiutopines istorijas apie žmonių pakeitimą, klonavimą. Visgi tai yra labai gera istorija ir mintis, kaip dažnai tėvai trokšta tobulų vaikų, kad jie elgtųsi pagal tam tikrus visuomenės standartus, būtų paklusnūs, kad įtiktų aplinkiniams, kad yra pasiruošę ne tik sumokėti milžiniškas sumas, bet ir paaukoti vaikų laimę, netgi, šiuo atveju, kaip siaubo filme parduoti tų vaikų sielas.

Nepaisant to, kad filme ne viskas gerai išpildyta, kad veikėjai kai kurie tipažiniai, o pagrindinės veikėjos myliu-noriu-nebemyliu-nekenčiu grandinė pavaizduota taip naiviai, kad net primena muilo operas, visgi tas bauginantis užmigdytų merginų perkūrimas išties bus mane paveikęs neblogai. Nors finalinis veikėjų apsikeitimas buvo neišvengiamai šabloniškas, kaip kokioje E. Kestnerio vaikams skirtoje apysakoje „Dvynukės“. Matyt, paskutiniu metu būsiu pasiilgęs tokių naiviai emocionaliai sumiksuotų filmų su siaubo antiutopiniais elementais, bet man jis patiko, priešingai nei daugeliui žiūrovų ir sakyčiau, kad filmas visumoje tikrai nėra prastas ir pažiūrimas netgi su entuziazmu.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 50/100
IMDb: 5.6


Jūsų Maištinga Siela

2019 m. gegužės 30 d., ketvirtadienis

Maištingos sielos kalendorius: Sudeginta Žanda d'Ark (Joan of d'Arc), Orleano mergelė


Sveiki,

Šią dieną, gegužė 30 d., archyvuose užfiksuota, kad Prancūzijoje sudeginta eretike paskelbta Žana d‘Ark, kuri, pasak kitų, Dievo vedina, padėjo laimėti daugel mūšių, kad atmuštų anglus ir sugrąžintų tikėjimą ir karaliaus galią Prancūzijai. Galiausiai bažnyčios pakalikai pamatę, kaip visi tiki Žana, paskelbė ją esant Bažnyčios eretike ir sudegino 1431 metų gegužės 30 d.

Šioje nuotraukoje matote aktorę Milla Jovovich, kuri vaidina Žaną scenoje, kai jai apsireiškia pats Dievas. Iš tikrųjų vaikystėje labai žavėjo šioji istorija ir šis Luc Besson filmas „Žana d‘Arc“ (1999), tačiau dabar tikriausiai lyginant istorinius faktus ir filmą, galima spręsti, kad apie Žaną d‘Ark, kuri vėliau buvo paskelbta šventąja, beveik realiai nieko nežinome.

Jūsų Maištinga Siela

2012 m. gegužės 20 d., sekmadienis

Filmas: "Namas turkų gatvėje" / "No Good Deed"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Namas turkų gatvėje“ (No Good Deed) (2002 m.). Tai filmas, kuris ne kartą rodytas per televiziją ir tikriausiai nemažai žmonių yra jį matę. Čia pagaliau ir vėl sutikau savo mylimą Milla Jovovich ir vieną mėgstamiausių vyrų aktorių – Samuel L. Jackson, pastarasis dažnai vaidina muzikantą, nenuostabu, juk ir gyvenime jis puikus atlikėjas, šiame filme taip pat ne išimtis. Taigi susitinka mano du puikūs aktoriai viename filme, kurio vertimas į lietuvių kalbą nėra ne tik kad netikslus, bet visiškai sugalvotas naujas, bet ką jau padarysi.

Kriminalinė drama, kurioje vykdomas banko apiplėšimas, įkaitų drama ir seksualus bei pavojingas flirtas – kažkur lyg ir matytas derinys, bet tebūnie. Šiaip filmas siužetine plotme man pasirodė šiek tiek skurdokas, atgyvena, bet kita plotmė – flirto dramaturgija vizualiai labai gražiai išpildyta – violončelė, pianinas, aukštakulniai, įtempti aktorių raumenys, atodūsiai – gražu, saikingai seksualu. Aišku, filmo siužetas šiek tiek nutolęs nuo realybės, bet išlaiko pakankamai realius charakterius, pakankamą logiką ir motyvacijos lygį. Ir visgi filmą laikyčiau daugiau pramoginiu, nei rimtu, kadangi jis išlaiko bendrąsias kriminalines klišes su mums įprastomis tokio žanro užuomazgomis, kulminacija ir šiek tiek nuspėjama atomazga. Jei realiai filme nieko per daug ypatingo neįžvelgiau, tačiau praleidau visai neblogą laiką su aktoriais, lyg būčiau su jais atitinkamoje aplinkoje prisėdęs išgerti kavos puodelio.

Ką aš galiu pasakyti? Jovovich ir vėl panašioje rolėje – kalė, kekšė, parsidavėlė, kuri nori visus apmauti ir sausa išlipti iš balos, tačiau šis vaidmuo jai reikalauja daugiau dramatiškumo, personažas švelnesnis ir gležnesnis nei įprastai ir mažiau šėlionių – ir iškart pastebėjau vieną dalyką – ji nesutverta vaidinti kenčiančių perdėm moteriškų personažų, kurie pareikalauja maksimalaus saulėgrąžų aliejaus spaudimo dozės energetikoje. Taip, viskas vizualiai atrodė gerai, lyg ir pakankama energetinė spinduliuotė, tačiau po virpančiais vokais, bent jau aš, apčiuopiau kažkokį dirbtinumą – gal tai režisieriaus klaida, gal pačios aktorės, bet manau, kad pati Milla nujaučia, kad jai kur kas geriau vaidinti kovinguose filmuose ir pati yra tai netiesiogiai prasitarusi interviu metu. Samuel L. Jackson priekaištų neturiu.

Mano įvertinimas: 7.5/10
IMDb: 5.5 



Jūsų Maištinga Siela

2012 m. gegužės 19 d., šeštadienis

Filmas: "Trys muškietininkai" / "The Three Musketeers"


Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Trys muškietininkai“ (The Three Musketeers) (2011 m.). Taigi jau nebe pirma muškietininkų ekranizacija, interpretacija ir... Na, ką aš galiu pasakyti, buvau skeptiškai nusiteikęs, nes buvau sakęs, kad šito filmo nežiūrėsiu, nesigadinsiu sau nuotaikos, nes su nuotykiniais filmais man labai prastai – nuo tų visų klišių, pasikartojančių garso takelių ir nuspėjamų „bajerių“ gali šiek tiek sustreikuoti galva, bet visgi nebeprisimenu, kada paskutinį kartą žiūrėjau panašaus pobūdžio filmą, tad surizikavau, juolab, kad siaubingai pasiilgau Millos Jovovich!



Filmo aktoriai

Iš esmės nieko naujo ir nebepamačiau, nebuvo ir taip nuobodu, kaip tikėjausi, viskas su šiuo filmu kaip ir gerai – tinka paauglius ir mažamečius nusivesti, neblogai praleisti laiką su šeima, o kokia nuvargusi mama galės dar ir trupučiuką numigti. Iš esmės šiame filme man, kaip ir reikėjo tikėtis, patiko Milla Jovovich – mano sena graudi meilė aktorei vėl atgyja prieš ekraną. Apie filmo interpretaciją, jo sumoderininimą neturiu lyg ir jokių priekaištų – vizualiai tikrai atrodė gerai, tačiau tos kovų scenos šiek tiek stebino – įdomu ką pagalvotų prisikėlęs iš kapo Aleksandras Diuma, nes šiek tiek vietomis primine „Matricos“ kovas – gerai tai, ar blogai – neturiu žalio supratimo. Jovovich, maniau, šįkart gaus santūrios ir dievobaimingos vaidmenį – nė velnio, ji ir vėl – kalė intrigantė, nusikaltėlė, o kovų scenos net priminė „Absoliutaus blogio“ epopėją, tik šįkart viskas kostiumuota, galantiška, nėra purvo.



Milla Jovovich filme toli gražu ne saldi mergelė

Nesigailiu matęs šį filmą, bet antrą kartą nežiūrėčiau, nebent kas nors pašonėje ilgai ir nuobodžiai zyztų – „nu pažiūrima, kąąąąąą?“. Filmas atitinkamo žanro – pramoginis ir nuotykinis, tad ir vertinti belieka tik to žanro amplitudėje, o ir pasikartosiu – nieko per daug įdomaus, bet nieko per daug ir migdančio.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 35/100
IMDb: 5.8 


Jūsų Maištinga Siela

2011 m. lapkričio 29 d., antradienis

Filmas: "Veidai minioje" / "Faces in the Crowd"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Veidai minioje“ (Faces in the Crowd) (2011 m.). Taigi, vienas naujausių Mill‘os Jovovich darbų. Šįkart vietoj kekšės vaidmens ji pasirinko negudrios aukos ir sutrikusios merginos įvaizdį. Šiaip filmo idėja iš pradžių tikrai intriguoja – merginai po incidento su žudiku ima maišytis veidai ir ji kituose žmonėse mato kitų veidus. Užduotis nelengva – priprasti prie savo mylimojo, kuris nuolatos keičia veidus ir surasti tikrąjį žudiką. Sakau, idėja man patiko, tačiau pats filmas ir jo nuspėjamumo lygis mane išties šokiravo, nes primityviau galėjo tik padaryti, kad kiekvienam personažui ant kaktos su juodu flomasteriu užrašytų: „ŽUDIKAS“, „POLICININKAS“, „TĖVAS“ ir t.t. Vos pažiūrėjus 15 minučių, buvo aišku, ir kas tas žudikas, ir kaip viskas toliau klostysis, bet vien dėl Millos Jovovich neleidau sau nuleisti akių.

Šiaip filmas, kaip aš mėgstu sakyti „pusė velnio“, „žiūrėti galima“, bet kažko tikėtis ypatingo ar sukrečiančio nereikėtų. Filmo režisierius buvo neblogas, galėjo „suremontuoti“ tikrai įdomų trilerį, tačiau neišvystyta idėja pakišo koją ir filmas tapo vidutinybe. Aišku, kas myli Jovovich vis tiek žiūrės ir žiūrės. Vienas iš jų esu aš.

Mano įvertinimas: 7/10
IMDb: 5.8



Jūsų Maištinga Siela