Filmas: "Rojaus kalvos" / "Paradise Hills"

Sveiki,

Galima sakyti, nuo pat Kino pavasario ilsiuosi nuo kino ir žiūriu jį gana retai, palyginus su ankstesniais metais. Tačiau būna vakarų, kai iš tikrųjų nėra ką žiūrėti, todėl renkuosi iš to srauto. Šįkart nusprendžiau, kad esu pasiilgęs fantastinių ir mistinių filmų, o kai dar toks aktorių kolektyvas – Emma Roberts, Milla Yovovich – tai net ta filmo kokybė nelabai ir įdomi, tiesiog norisi spoksoti į kokį nors spalvingą reginį, todėl pasirinkau filmą „Rojaus kalvos“ (angl. Paradise Hills) (2019), kuris toks pat spalvingas, ryškus kaip koks „Panelės Peregrinės ypatingų vaikų namai“ ar, tarkime, paskutinės „Alisa stebuklų šalyje“ versijos.

Istorija išties, bent man, netikėta. Ji prasideda tarsi kokioje pasakoje, tarsi alternatyvioje realybėje, o gal ateities pasaulyje, kuriame vaizduojama jauna mergina Uma, kuri patenka į lokalią salą, kur ją bando perauklėti ir palaužti psichologiškai, kad taptų paklusni ir gera savo motinai ir galiausiai ištekėtų už turtuolio chamo. Didžioji filmo dalis yra jos perauklėjimo metodikos vaizdavimas, naujų santykių su saloje esančiomis kitomis merginomis užmezgimas, netikėtai įsiplieskę lesbietiški jausmai... Piktadarė perauklėjimo vadovė, kurią suvaidino Milla Yovovich, tipinė blogietė, kuri pradžioje atrodo itin paslaugi, nors ir plika akimi matyti, kad ji kažkokia ragana, rožių maniakė. Galiausiai šis veikėjas vienas tipiškiausių ir „susekamas“ itin greitai.

Kadangi nežinojau šios istorijos idėjų, man jos pasirodė gana įdomios. Vis galvojau, kaip toji prižiūrėtoja perauklės tas merginas, o finalinė istorija apie vargšų luomo paimtas merginas operacijoms mane, tiesą sakant, maloniai nustebino, nes priminė antiutopines istorijas apie žmonių pakeitimą, klonavimą. Visgi tai yra labai gera istorija ir mintis, kaip dažnai tėvai trokšta tobulų vaikų, kad jie elgtųsi pagal tam tikrus visuomenės standartus, būtų paklusnūs, kad įtiktų aplinkiniams, kad yra pasiruošę ne tik sumokėti milžiniškas sumas, bet ir paaukoti vaikų laimę, netgi, šiuo atveju, kaip siaubo filme parduoti tų vaikų sielas.

Nepaisant to, kad filme ne viskas gerai išpildyta, kad veikėjai kai kurie tipažiniai, o pagrindinės veikėjos myliu-noriu-nebemyliu-nekenčiu grandinė pavaizduota taip naiviai, kad net primena muilo operas, visgi tas bauginantis užmigdytų merginų perkūrimas išties bus mane paveikęs neblogai. Nors finalinis veikėjų apsikeitimas buvo neišvengiamai šabloniškas, kaip kokioje E. Kestnerio vaikams skirtoje apysakoje „Dvynukės“. Matyt, paskutiniu metu būsiu pasiilgęs tokių naiviai emocionaliai sumiksuotų filmų su siaubo antiutopiniais elementais, bet man jis patiko, priešingai nei daugeliui žiūrovų ir sakyčiau, kad filmas visumoje tikrai nėra prastas ir pažiūrimas netgi su entuziazmu.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nešvari mergina" / "Dirty Girl"

Sveiki visi,

Filmas „Nešvari mergina“ (Dirty Girl) (2010) nesulaukė pritariamo kritikų žvilgsnių, tačiau šis filmas, mano akimis, tikrai nėra vienas iš krachų, kokių teko man matyti. Tai viena iš tų juostų, kurie turi „gėlių vaikų“ ir Kerualio kelionių, per kurias pasikeičia herojų likimai, energetiką. Puikiai pamenu, kaip stengiausi pažiūrėti pernykštę „Kelyje“ ekranizacija, tačiau nepavyko ištverti daugiau nei 40 minučių – kankinausi kaip sliekas, nešamas raudonųjų skruzdžių. O štai „Nešvari mergina“ buvo, kad ir banalokas, tačiau su labai aiškia potekste.

Mokyklos kekšytė sumąsto pamatyti savo biologinį tėvą ir leidžiasi su storuliuku gėjumi į Kaliforniją. Žinote, jiems kelyje nutinka šis bei tas naujo, patirtos laisvės apraiškos pakeičia herojus visiems laikams. Aišku, čia nemažai koketavimo su žiūrovais, vidutinis scenarijus ir vidutinis aktorių darbas, todėl filmas niekuo lyg ir nenustebino, tačiau jis buvo vis tiek nuotaikingas ir žiūrėjosi pakankamai smagiai. Smagiai buvo matyti ir Millą Jovovich, kuri suvaidino niekam tikusią motiną su aiškiai marga praeitimi, kas būdinga ankstesniems šios aktorės vaidmenims, tačiau naivios ir šiek tiek kuoktelėjusios antraplanės motinos vaidmuo jai visai tiko. Filme sutinkame ir kitas žinomas kino žvaigždes, bet visos jos vaidina antrame plane.

Šiaip filmas kaip filmas, žiūrėti laisvalaikiu tikrai galima. Tikriausiai iš viso filmo man patiko ta keistai pompastiška idėja visur su savimi tampytis miltų maišelį, keičiant šypsenėles ir vykdant mokyklos projektą. Tai šiek tiek naivoka, tačiau filmas leidžia patikėti pasikeitimų ir permainų idėjomis, tik kažin, ar realybėje mokyklos kekšytė be reabilitacijų ir psichologų pagalbos taptų gera ir konservatyvi mokinė. Galbūt, nesiginčiju. Nesakau, kad pamatyti verta, bet žiūrėti buvo pakankamai smagu.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 37/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Absoliutus blogis: Atpildas" / "Resident Evil: Retribution"

Sveiki visi,

Visada turiu pažiūrėti ką nors ir komercinio, taip šįkart nutiko su „Absoliutaus blogio“ epopėja ir penktąja tirados dalimi „Absoliutus blogis: Atpildas“ (2012 m.). Žinote, labiausiai nuliūdau filmo pabaigoje, kai filmas ėjo į pabaigą ir maniau, kad pagaliau penktoji dalis užbaigs šį serialą, tačiau kūrėjai nusprendė dar pavilkinti ir vienu dešimtmečiu neapsiriboti ir kurti šeštąją dalį – duok Dieve, kad būtų paskutinė, nes bus kaip su „Pjūklo“ dalimis. Kiekvieną kartą vis prasčiau ir prasčiau vertinu „Absoliutaus blogio“ dalį ir kaskart vis pasižiūriu, tikėdamasis, kad viskas tuo ir pasibaigs, juolab kad žavioji Milla Jovovich mane vilioja kaip gėlės žiedas bitę.

Atpildas... Bet taip nelabai ir supratau, už ką tas atpildas, nes nebuvo sunaikinta nei „Raudonoji karalienė“, nei tikrasis blogis, kuris susibūrė tik didžiulėje aikštėje ir tuo filmas pasibaigė. Tiesą sakant, filmas pasirodė bukas, sausas, idėjų pritrūko ir tiesiog šviesmečiais nutolo nuo pirmosios dalies, kuria galėjo kuo ramiausiai ir užsibaigti šis projektas. Ši dalis, kaip ir daugelis pastebėjo, labiau priminė kompiuterinį žaidimą, su įvairiais planais, kambariais, kuriuos reikia pereiti po ledu, jūroje, įsikūrusioje būstinėje. Skirtumas tik toks, kad kompiuterinį žaidimą valdai ne tu, o filmą tiesiog stebi, lyg jį žaistu šalia sėdintis draugas. Daug kompiuterinės grafikos, užmačios didelės – pasaulio miesto atspindžiai kambariuose, atgaivinami jau nudaigoti mutantai ankstesnėse dalyse ir misija, kurią reikia įvykdyti. Nuobodu! Tie, kurie nematė pirmųjų serijų, iš pradžioje pateiktos „špergalkės“ vis tiek nesuprastų, kodėl čia dabar visi taip laksto, kas čia vyksta... (Tiesą sakant, be pirmosios dalies aš irgi neprisimenu, kas vyko ankstesnėse dalyse, nors ir žiūrėjau, bet niekas neišliko.) Originalumu filmas nepasižymi ir tikriausiai jis patiks tik vaizdo efektų mėgėjams, žaidimų maniakams, gal dar kovinių filmų fanams, tiesa, kai kurios kovų scenos, paspalvintos kompiuteriu, atrodė išties labai estetiškos, lyg Milla šoktų kokį aistringą šokį, tačiau iš turinio nieko nebeliko...

Nenusivyliau, nes žinojau, ko tikėtis. Žinoma, kad nepatiko, tiesiog net pats nesuprantu, kam žiūrėjau ir kodėl nenutraukiau seanso. Daug dalykų filme erzino, įtampos nepajutau, originalumo stoka pribloškė... Tiesiog filmas nei į tvorą, nei į mietą.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 39/100

IMDb: 5.4

Jūsų Maištinga Siela