Filmas: "Drambliažmogis" / "The Elephant Man"

 Sveiki,

Tikra istorija paremta David Lyncho sukurta kino juosta „Drambliažmogis“ (angl. The Elephant Man) (1980) jau yra tapusi kino klasika. Tiesa, apie deformuotus žmones, išstumtus iš visuomenės akiračio į cirko ar visiškų valkatų soc. periferiją, yra ne vienas. Pirmiausia į galvą šauna filmą su dainininke Cher „Kaukė“ (1985), kai kurie serialai, kurie vaizduoja cirko artistus arba visiškus freak žmones. Vienas švelniausių pastarojo adaptacijų yra panašią diagnozę turintis berniukas, apie kurį susuktas filmas „Stebuklas“ (2017) su Julia Roberts, pastarasis jau kalba apie šių žmonių sudėtingą integravimąsi į normalią visuomenę.

Visgi D. Lynch remiasi senesne biografine istorija (XIX a. pab. – XX a. pradž.), tad filmas kartu ir šiek tiek kostiuminis, tačiau kalba apie cirke pristatomą neapsakomo baisumo monstrą Džoną Meriką, kuris paprastai net neparodomas, nes pernelyg šlykštus ir drąsiausiems iš drąsiausių yra pristatomas kaip dramblio ir žmonių hibridas. Galiausiai tariamu monstru susidomi vienos klinikos medikas Frederikas, kuris ima rūpintis Meriku, kol galiausiai klinikos savininkams įrodo, kad monstras ne tik ne silpnaprotis, bet ir turi jaurų emocinį intelektą ir geba ištisai cituoti Šekspyro tekstus. Kol visuomenėje Džekas pristatomas kaip sensacija ir su juo nori susitikti garsiausios ir gražiausios miesto moterys, naktimis jį lanko piktavalis sargas ir atveda lėbautojus girtuoklius, kurie tyčiojasi iš dramblį primenančių deformacijų.

Filme iš esmės brėžiama provokatyvūs dvigubi standartai. Iš vienos pusės drambliažmogiui cirke suteikiamos itin prastos sąlygos, veikėjo patologija tampa pramoga už grašius, tačiau patekęs į aristokratų pasaulį drambliažogis tampa tik dar viena parodomąja beždžionėle, su kuria stengiasi susipažinti aplinkiniai. Kur yra toji riba tarp tariamo žmogiškumo ir slepiamo pasibaisėjimo? Drambliažmogis jautriai atskleidžia anglų kultūros dvilypumą ir normatyviojo pasaulio agresiją, kuris ir šiandien, ypač Lietuvoje, kur vyrauja seno sovietizmo įdiegti įsitikinimai, kad normalumas yra geriausias bilietas į laimę, paaukojant savo unikalumą ir išskirtinumą. Nors mūsų visuomenė sparčiai progresuoja ir jame jau gali funkcionuoti individas su savo „keistenybėmis“, tačiau dar daug tokių žmonių lieka socialinėse periferijose. Žinoma, šį filmą galima žiūrėti ir kaip biografinę istoriją ir kaip metaforą.

Filme pasirodo tokios žvaigždės kaip Anthony Hopkins ir monstrą suvaidinęs John Hurt, kurie šiame filme žiūrisi įtikinamai, ypač Hopkinsas. Visgi žiūrėdamas filmą atgaminau, jog gilioje vaikystėje būsiu matęs šią juostą, ir neįtikėtina, kad kai kurie kadrai taip ryškiai iškilo, jog nustėrau, jog beveik negirdėtas filmas rezonavo su tuo siaubu, kurį patyriau žiūrėdamas „Drambliažmogį“, kai buvau vaikas. Visgi didžiausias siaubas ne drambliažmogio išvaizda, bet tai, ką normatyvi visuomenė padaro su tais, kurie neatitinka standartų (reikėjo ištiso Šekspyro, kad tave imtų laikyti žmogumi!). Geras, išlaikytas filmas, kuriam iki šiol netrūksta dvasios. Įdomu, kad cirko berniuko-pasiuntinuko vaidmenį atliko Dalios Ibelhauptaitės vyras Dexter Fletcher – mirk, bet niekaip nebūčiau atpažinęs.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 8.2

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Laukinis Bilas" / "Wild Bill"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti britų kino juostą „Laukinis Bilas“ (Wild Bill) (2011 m.). Vien pažiūrėjęs į šį geltoną ir kovingai nusiteikusią kino afišą, nebūčiau niekaip žiūrėjęs šio filmo – per daug atrodo agresyviai ir primena visokius gatvinius – kovinius išsišokėlius, tačiau neapsirikite – plakatas pakankamai apgaulingas. Žinote, va, šis filmas man patiko, nors nepasakyčiau, kad labai jau išskirtinis kino industrijoje filmas, tačiau pakankamai neprasta juosta naujų filmų rinkoje. 

Pakankamai įdomus ir įtaigus siužetas – liktinai paleistas tėvas grįžta po 8 metų į namus ir randa paauglį sūnų besirūpinantį jaunėliu, pastarasis įsipainioja į vietinius kriminalus. Vyrukas paleistas liktinai, o tai reiškia, jei jis įsivels nors į menkiausią kriminalą, jis grįš į kalėjimą... Stebėdamas sūnaitėlius, jis pamažu bando vėl susigrąžinti šeimą, tačiau tenka juos apginti nuo vietinių narkotikų prekeivių... Pati mintis pakankamai holivudiška – parodyti šeimos vertybių svarbą ir pasiaukojimą. Gražu, pakankamai jausminga – sunkaus gyvenimo terpėje mezgasi tikrosios žmogiškumo užuomazgos. Įtikinama aktorių vaidyba, pakankamai stipri režisūra, neblogas emocinis užtaisas, sakytum, kad filmui daugiau nieko ir nereikia. Pasigedau nebent dar truputį originalumo, tačiau visai neblogai priimu filmo užmanytą idėją ir jauseną. Man asmeniškai tiko ir patiko, buvo pakankamai įtempta, išlaikytas susidomėjimas šeimos tragedija, Bilo personažu ir vaikais, pateiktas tamsus ir apniukęs Londonas, besiruošiantis Olimpinėms žaidynėms statybų įkarštyje...

Aišku, pabaiga, kuri buvo lyg ir dvejonėse, visgi pasibaigė tuo, kaip buvo nujausta dar tik filmo pradžioje, o gaila, galėjo ką nors kito sugalvoti... Bet tiek to. Žodžiu, neprastas filmas kiekvienam.

Įvertinimas: 8/10
IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Filmas: "Trys muškietininkai" / "The Three Musketeers"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Trys muškietininkai“ (The Three Musketeers) (2011 m.). Taigi jau nebe pirma muškietininkų ekranizacija, interpretacija ir... Na, ką aš galiu pasakyti, buvau skeptiškai nusiteikęs, nes buvau sakęs, kad šito filmo nežiūrėsiu, nesigadinsiu sau nuotaikos, nes su nuotykiniais filmais man labai prastai – nuo tų visų klišių, pasikartojančių garso takelių ir nuspėjamų „bajerių“ gali šiek tiek sustreikuoti galva, bet visgi nebeprisimenu, kada paskutinį kartą žiūrėjau panašaus pobūdžio filmą, tad surizikavau, juolab, kad siaubingai pasiilgau Millos Jovovich!

Filmo aktoriai

Iš esmės nieko naujo ir nebepamačiau, nebuvo ir taip nuobodu, kaip tikėjausi, viskas su šiuo filmu kaip ir gerai – tinka paauglius ir mažamečius nusivesti, neblogai praleisti laiką su šeima, o kokia nuvargusi mama galės dar ir trupučiuką numigti. Iš esmės šiame filme man, kaip ir reikėjo tikėtis, patiko Milla Jovovich – mano sena graudi meilė aktorei vėl atgyja prieš ekraną. Apie filmo interpretaciją, jo sumoderininimą neturiu lyg ir jokių priekaištų – vizualiai tikrai atrodė gerai, tačiau tos kovų scenos šiek tiek stebino – įdomu ką pagalvotų prisikėlęs iš kapo Aleksandras Diuma, nes šiek tiek vietomis primine „Matricos“ kovas – gerai tai, ar blogai – neturiu žalio supratimo. Jovovich, maniau, šįkart gaus santūrios ir dievobaimingos vaidmenį – nė velnio, ji ir vėl – kalė intrigantė, nusikaltėlė, o kovų scenos net priminė „Absoliutaus blogio“ epopėją, tik šįkart viskas kostiumuota, galantiška, nėra purvo.

Milla Jovovich filme toli gražu ne saldi mergelė

Nesigailiu matęs šį filmą, bet antrą kartą nežiūrėčiau, nebent kas nors pašonėje ilgai ir nuobodžiai zyztų – „nu pažiūrima, kąąąąąą?“. Filmas atitinkamo žanro – pramoginis ir nuotykinis, tad ir vertinti belieka tik to žanro amplitudėje, o ir pasikartosiu – nieko per daug įdomaus, bet nieko per daug ir migdančio.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 35/100
IMDb: 5.8 

Jūsų Maištinga Siela