Filmas: "Klyksmas 6" /"Scream VI"

 

Sveiki,

Nesu didelis serijos „Klyksmas“ gerbėjas, matyt, man per ilgai kuriama ši nuo pat 1996 metų prasidėjusi frančizė, visgi nutariau pasižiūrėti naujausią dalį „Klyksmas 6“ (angl. Scream VI) (2023), kurioje pasirodo aktoriai, kai dar nebuvo gimę pasirodant pirmajai daliai. Neblogai tiek žiūrovų, tiek kritikų įvertinta „Klyksmo“ dalis toliau tęsia tais pačiais triukais siaubo invaziją kino salėse: netikėtai sučirškia telefonas ir pranešama, jog tu netrukus mirsi, bet dar prieš tai tavęs paklausia tavo mėgstamiausio siaubo filmo, pažaidžia makabriškų slėpynių.

Vyrukas su Giltinės gobtuvu ir balto vaiduokliško veido kauke tapo tikra klasika ir atpažįstamu visame pasaulyje prekiniu ženklu, tad filmo kūrėjai ir toliau naudoja, kas jau sukurta dešimtajame dešimtmetyje. Nesu tikras, ar teko matyti penktąją dalį, tačiau šioje serijoje tęsiama lotynų amerikietės, kuri subadė savo užpuoliką, istorija. Vyresnioji sesuo Sem bando visomis išgalėmis gyventi teisingą gyvenimą, todėl saugo jaunėlę Geilę. Abi jos savo tėvo, buvusio po gobtuvu, žudiko atžalos, tačiau, atrodo, nieko bendro neturi su tėvo nusikaltimais, tačiau tėvo padarytos skriaudos ir poveikis masinei kultūrai pritraukia visokio plauko keršytojus ir bepročius, kurie trokšta prisiliesti prie savo autoriteto, kabinėdamiesi prie jo dukterų.

Žodžiu, filmą sudaro būrelis Sem ir Geilės draugų, kurie persekiojami kaukėtų nusikaltėlių bando pabėgti, tačiau vis nesėkmingai. Tiesa, nors siužetą bandoma „paturbinti“, suveliant į pasikartojančių pavojų scenas ir keliant vis naujas galimo galvosūkio sprendimus, tačiau nesunku įspėti iš kelių sykių, kas tikrasis nusikaltėlis, todėl šiek tiek filmas dėl savo detektyvo nuvilia. Nepasakyčiau, kad sudėtingai ar kaip nors išmoningai kuriamas ir seserų santykis, priešingai – šabloniškai, jaunėlė nori gyventi sau, vyresnioji maniakiškai stengiasi apsaugoti, nes nemoka kurti savo gyvenimo. Tai išties šiek tiek filme erzina, nes situacijos, motyvai, santykių konfliktai nesunkiai atpažįstami pagal šablonus, tad didžiausia, ko begalima tikėtis – tai nors kiek įdomesnio siaubelio, kuris vėl šiek tiek plokščias, šiek tiek kampuotas, vietomis juokingas. Nepamenu, kada žiūrėjau paskutinįkart ne parodiją, kad būtų tiek kartų badyta peiliu į veikėjus ir visi išliktų gyvi, arba kad tiek kartų būtų šautą ir badytą į užpuoliką nesėkmingai, kad net beveik tampa be parodijos parodija.

Nesakau, kad filmas prastas. Ne, jis įtraukia, išlaiko vietomis įtampą, tačiau verčiau jo niekaip neanalizuoti, nes po to aptiksite visus tuos įprastinius erzinančius šablonus. Vienam vakarui prie traškučių ir vyno, manau, filmas nepretenzingai susižiūrės.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jonvabaliai sode" / "Fireflies in the Garden"

Sveiki,

Filmas „Jonvabalių sodas“ (angl. Firefiels in the Garden) (2008) gali pasigirti puikiais aktoriais veteranais, tačiau negali pasigirti gerais kritikų atsiliepimais, kurie praktiškai sumalė filmą į miltus. Gal dėl aktorių ir ryžausi pasižiūrėti šią juostą ir galiu pasakyti, kad viskas nėra taip perdėtai prastai, kaip kada sugieda kritikai.

Filmas man patiko visų pirmiausia net ne dėl aktorių, nors žinoma, ir dėl jų, kiek man patiko labiau dėl siužeto ir tos gelmės, kurią norėjo atskleisti kino kūrėjai. Vienas dalykas viską atskleisti iš esmės, atskleisti paviršutiniškai ir tik generuoti tuščiai idėjomis. Visgi, manau, kad „Jonvabaliai sode“ iš esmės užgriebia skaudžią temą: tėvo smurtas šeimoje ir to pasekmės, kai sūnus suauga ir kaip ta psichologinė įtampa paveikia jaunojo literatūros talento psichiką. Sakyčiau, antrąja tema – apie smurto poveikį kūrybai kalbėta mažiausiai, daugiau dėmesio skirta sadistinėms auklėjimo scenoms, vaiko psichikos žalojimui. Visgi istorija pasakojama iš skirtingų laiko taškų ir toks miksas tik vizualiai „pagilina“ turinį, bet kažin ar režisūrinę meistrystę sustiprina, veikiau tai tik montažo efektai ir slinktys.

Julia Roberts, kuri čia kaip ir didžiausia kino žvaigždė sukuria viso labo nykų personažą, tačiau potencialo jai pačiai skaitant scenarijų kirbėjo užčiuopusi gilų vaidmenį, deja, pačiam režisieriui nepavyko jos potencialo perteikti kadre. Kur kas organiškesnė ir įdomesnė buvo Emily Watson ir šįkart pagyrų galima pažerti Ryan Reynolds, kuris pagaliau ne seksualus donžuanas, o įsigilinęs ir jautrus poetas – jo pastangos ir savęs suvaldymas ganėtinai pastebimi, tačiau kažkokio natūralaus lengvumo gal kiek ir pritrūko. Visumoje filmas tikrai nėra toks prastas, jame galima įžvelgti nemažai trūkumų, tačiau daug ką atperka nebanalus siužetas, žinomi aktoriai ir pasakojimo montažas.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 34/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Normalus" / "Normal"

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti amerikiečių televizijos filmą „Normalus“ (angl. Normal) (2003). Šį filmą užsakė TV kanalas HBO. Besiknaisiodamas po Jessica Lange filmografiją, randu labai daug filmų ir projektų, kurie siejasi būtent su šiuo kanalu. Įskaitant ir didžiausią projektą – „Amerikietiškos siaubo istorijos“. 

Filmas „Normalus“ pasakoja apie harmoningą šeimą, kuri turi du vaikus ir jau skaičiuoja 25 santuokos metus, bet vieną dieną vyras žmonai pasako, kad visą laiką jis jautėsi ne savo kūne, kitaip sakant, jis visą laiką jautėsi moterimi, todėl nuo šiol yra pasiryžęs šią klaidą ištaisyti ir nori pakeisti lytį. Jūs tik galite įsivaizduoti, koks šokas ištinka žmoną ir kokia drama įvyksta konservatyvių pažiūrų miestelyje. 

Galiu pasakyti, kad labiau patiko pirmoji filmo pusė. Ji baugino, darėsi nepatogu, norėjosi nusukti akis, kada naivus ir geraširdis vyras tiesiog eina į mačizmu atsiduodanti darbą pasikvėpinęs moteriškais kvepalais, vėliau jau segėdamas auskarus... Toks nepatogus filmas yra neabejotinai gero scenarijaus ir jo realizavimo kriterijus. Tai filmas, kuris kalba apie žmogaus tapatybės atsivėrimą, kuris negali būti ribojimas religija, psichologinėmis manipuliacijomis. Sunkiausia tikriausia yra šeimai, tas 25 metų gyvenimas – kas tai? Viskas buvo tik vaidyba? Kas yra toji meilė? Filmas pasakoja ne apie vyrą, kuris nori būti transvestitu, bet apie transeksualumą. Vyras nesijaučia esąs vyru, nors aktorius Tom Wilkinson, man jau gerai pažįstamas iš kitų filmų, drąsiai pasirodo kaip mačo, kuris pamažu ima minkštėti ir vis labiau, žmonai verkiant ir tuo pačiu besišypsant, virsti tuo, kuo niekada negalėjo tapti.

Kadras iš filmo "Normalus".

Kaip jau sakiau, antroji filmo pusė tapo šiek tiek lėkštesnė. Gal dėl to, kad baugumas atslūgo, drama nebeatrodė tokia aštri. Sužino vaikai, visas miestelis. Tik filmo pabaigoje iškyla daug klausimų. Ar tokia šeima dar gali gyvuoti? Kas jiedu vienas kitam išliko? Platoniški santykiai ir vaikų saitai? Neįtikėtiną darbą filme nuveikė ne tik Tom Wilkinson, kuris man pasirodė emociškai užspęstas, naivus, droviai drąsus, kiek emocijomis kibirkščiuojanti nuostabioji Jessica Lange. Jos vaidmuo filme buvo dar įdomesnis, nei Tom Wilkinson kuriamas personažas. Abu aktoriai buvo nominuoti „Emmy“ ir „Auksiniam gaubliui“. Ir tikrai ne be pagrindo.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela