Sveiki,
Mėgstu danų kiną! Ir
visai ne dėl puikaus Mads Mikkelsen vaidybos, bet apskritai per tiek metų
festivaliuose stengiuosi pamatyti viską, kas daniška, nes visada palieka vienus
geriausių įspūdžių. Šįkart teko matyti Anders Thomas Jensen režisuotą veiksmo
komediją „Teisingumo raiteliai“ (dan. Retfærdighedens ryttere)
(2020), kuri pasakoja apie teroro aktą Danijos didmiestyje, kur per lemtingą
atsitiktinumą žūva mergaitės mama, o mokslininkas statistas išlieka per klaidą
gyvas. Iš karo tarnystės grįžta tėvas, tačiau jis nenori matyti ne tik
prislėgtos dukros, bet nepripažįsta, jog pats yra sutrikęs, tačiau nuolat
prasiveržia nevaldomi agresyvūs pykčio priepuoliai... Galiausiai statistas
susiranda kariškį ir saujelė vyrukų bando atkeršyti teroristams.
Visgi siužetas itin
amerikietiškas, Holivudas mėgo ir mėgsta panašaus turinio filmus, tačiau šios
istorijos komedijos rėmuose imasi Anders Thomas Jensen, kuris žinomas už savo savitas
komedijas: „Adomo obuoliai“ (2005), „Vyrai ir viščiukai“ (2015). Kalbant apie „Vyrai
ir viščiukai“ – pastarasis man buvo viena juokingiausių tų metų komedijų,
žviegiau iki paspringimo kino salėje, viskas buvo kaip tikroje kvailių
parodijoje, todėl neslėpsiu, kad pamatęs tą patį režisierių ir daugelį aktorių
iš filmo „Teisingumo raiteliuose“, efekto ir pasakojimo kolorito tikėjausi
labai panašaus. Teko nusivilti. Po 20 minučių seanso draugas palinko man prie
ausies ir pakuždėjo: „Ar tai tikrai komedija, nes nieko juokingo jame nėra?“
Visgi pirmasis
pusvalandis beveik be komedijos, vėliau režisierius įveda absurdiškus
elementus, gaujelė protingų strategų tampa tiesiog kvailių kompanija, kurie
apsimeta psichologais, tačiau įsirengę daržinėje sekimo laboratoriją stengiasi
susekti teroristus... Iš viso to, kad po to matome, režisierius derina tam
tikrus absurdiškus komedijos elementus su amerikietiško stiliaus veiksmo filmų šablonais
ir perteikia kažką, ką pavadinčiau labai daniško. Visgi nepalyginsi su „Vyrais
ir viščiukais“, kadangi komedijos ganėtinai mažai, o keršto istorija bei tėvo
ir dukters santykių analizė ganėtinai lėkšta ir tipinė. Visumoje filmas kiek
atmosferinis, savitas ir tai yra gerai, bet istorija chaotiška, pradžia sunkiai įtraukia, pseudomoksliniai
dialogai, kurie lyg ir turėjo kelti juoką, atrodo nelabai įtikinami ir
suprantami. Filmas nėra prastas, tačiau asmeniškai įspūdžio nepadarė, todėl
likau šiek tiek nusivylęs.
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 81/100
IMDb: 7.6
Jūsų Maištinga Siela
