Filmas: "Atmintis" / "Memory"

 Sveiki,

Daug draminių filmų yra sukurta apie žmones, kurie pamažu praranda atmintį. Man tokie filmai baisūs, bet ir jaudinantys, nes empatiškai galiu pajusti, koks baisus dalykas yra pamiršti savo tapatybę. Pradedant nuo „Užrašų knygutės“ ir baigiant „Vis dar Elis“. Naujas filmas garsaus ir mano pamėgto meksikiečio režisieriaus Michel Franco darbas „Atmintis“ (angl. Memory) (2023) labai skiriasi nuo aštraus trilerio „Naujoji tvarka“ (2020) bei kiek melancholiškai įtempto „Saulėlydžio“ (2021). Šiame filme jis amerikietiškomis ir gan niūriomis socialinėmis spalvomis pasakoja paradoksalią atminties problemą ir tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog istorija per siaura ir nuobodi, tačiau taip nėra.

Pagrindinė veikėja – ant motinos daugel metų dantį griežianti vieniša mama Silvija. Alkoholikė, jau negerianti 13 metų, bet lankanti AA ir gyvenanti ne prestižiškiausiame didmiesčio rajone. Ji turi nuoskaudų dėl tėvo tvirkinimo, kurį patyrė būdama paauglė, tačiau nei sesuo, nei motina šeimoje nenorėjo pripažinti jos liudijimo, todėl labai anksti dėl nesusipratimo pradėjo gerti. Galiausiai ją taip pat seksualiai dvylikos išnaudojo mokyklos vaikinai, o vieną iš jų ji sutinka po daugel metų, tačiau šis negali prisiminti šių įvykių, nes serga demencija. Galiausiai pačią Silviją traukia prie tariamo smurtautojo, kol galiausiai išsiaiškina, kad ji jį neteisingai kaltina, nes pati nelabai prisimena smurtautojų vardų ir veidų. Netrukus jiedu užmezga artimus santykius ir Silvijos gyvenime įsižiebia nauja viltis ir džiaugsmas, kurio nepatyrė nuo mažumės...

Filmo scenarijus literatūriškai puikus! Čia nėra itin aštrių ar šokiruojančių dalykų, bet žiūrovas yra „nusviedžiamas“ į pilkoką amerikietės kasdienybę, kurioje pakankamai viskas natūralu, dėsninga, logiška, suprantama. Iš vienos pusės turime mano mėgstamo aktoriaus Peter Sarsgaardo sukurto Saulo veikėją, kuris trokšta prisiminti savo gyvenimo detales, o iš kitos turime Silvija, kuri trokšta kaip tik užmiršti gyvenimo skaudulius. Šiame filme atmintis veikia paradoksaliai, nes iš vienos pusės ji apibrėžia mūsų tapatybę, o jai nykstant – mes netenkame savęs. Silvijos negalėjimas susitaikyti su motinos negalėjimu pripažinti, kad tėvas buvo šunsnukis, paralyžiuoja. Manau, tokių šeimų gali pasitaikyti ir tarp mūsų lietuvių, todėl tai veikia itin paveikiai. Aktorė Jessica Chastain puikiai perteikia Silvijos vidinį draminį vyksmą, pastaruoju metu ji vėl kaip aktorė mano dėmesio centre ir reikėtų daugiau pasidairyti, ką ji sukūrusi...

Visgi filmas, kaip minėjau, lėtokas, tamsus ir niūrus, tačiau labai teisingas ir suprantamas. Mano mėgstamas režisierius vėl įrodė, kad geba dirbti su Holivudo žvaigždėmis, tačiau kartu kurti savitą ir nepriklausomo, nepataikaujančio masėms kino turinį. Filmas netiks pramogai, reiktų nusiteikti psichoanalizei, gerai vaidybai, būti empatiškiems, nes traumuoti žmonės stengiasi šioje istorijoje išlaikyti galvą virš vandens ir jiems tai pavyksta, o režisieriui ir scenaristams sakau bravo, kad filmo pabaigoje nė vieno iš jų nepaskandina beprotiškoje neviltyje tiesiogine ar netiesiogine šio žodžio prasme.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Saulėlydis" / "Sundown"

 Sveiki,

Labai šiemet laukiau naujausio meksikiečio režisieriaus Michel Franco filmo „Saulėlydis“ (angl. Sundown) (2021) Kino pavasaryje. Pernai tame pačiame festivalyje matytas filmas „Naujoji tvarka“ iš tikrųjų buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus – originali ir socialinė meksikietiška distopija, nutikusi per vienerias vestuves. Naujausias režisieriaus darbas – anglakalbis filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį daugeliui puikiai žinomas aktorius Tim Roth.

Galbūt būsiu pernelyg susižavėjęs „Naująja tvarka“, tad ir iš filmo „Saulėlydis“ tikėjausi kažko itin aštriai įtempto ir netikėto. Vigis filmas pasakoja apie verslininkus brolį ir seserį su vaikais, kurie iš Londono atvyko atostogų į Akapulką. Netrukus jų idiliškas atostogas sudrumsčia netikėta žinia apie motinos mirtį, tad šeimynai tenka pakuotis daiktus ir skristi atgal, tačiau brolis Neilas oro uoste pasigenda savo paso, todėl palikęs visus grįžta atgal ir užuot rūpinęsis laidotuvėmis, leidžia dienas gerdamas alų ir flirtuodamas su gerokai jaunesne vietos pardavėja. Vyrukas be didesnio susidomėjimo dėl motinos telefonu meluoja seseriai, o galiausiai jau visai nebeatsiliepia į jos skambučius...

Atrodo, šiame kurortiniame filme nieko pernelyg įdomaus nevyksta. Stebime visada nurimusį ir dėl nieko nesikremtantį Neilo veidą, sekame jo išgėrinėjimus, seksą su meksikiete ir vienintelė mus laikanti intriga yra, kada sesuo su vaikais iš tikrųjų sužinos, jog jis jiems meluoja, kad net neketina grįžti į Londoną. Dar geriau – kas nutiks, kai jie tai sužinos? Iš pradžių atrodo, kad Neilas tiesiog viskam apatiškas, pavargęs nuo verslo ir kitų gyvenimiškų nesąmonių, todėl nusprendė pamaištauti. Bet stebint veikėją nesunku nuspėti pagyvenusio vyruko elgesio motyvus, galiausiai filmo pabaigoje viskas pasitvirtina, tad siužetas, kitaip sakant, vieno probleminio kurpaliaus.

Visgi galvoju, kad filmas visumoje daugiau ar mažiau pavykęs. „Saulėlydis“ atmosferinis filmas, susitelkęs į vieno vyro gyvenimo netikėtą pasirinkimą, kuris reiškia neatstatomus pokyčius, iš dalies primena savo ankstesnio savęs sunaikinimą, atsisakant socialinių tapatumo vaidmenų ir įsipareigojimų. Visgi filmas, palyginus su „Naująja tvarka“, atrodo tiesiog per... konservatyvus. Siužetas mažai kuo intriguoja, veikiau režisierius pasiduoda kurortiniam meditatyviniam pasakojimo ritmui. Tik kelios brutalios ir kriminalinės scenos, susijusios su nesaugiomis Meksikos vietos mafijos susišaudymais, šiek tiek paaštrina tą nesaugumo jauseną, tačiau režisierius neplėtoja smurto, jis aiškiai susitelkęs į Tim Roth atliekamą Neilo pasaulį. Nesitikėkite iš šio filmo provokacijos, aštrumo ar kažko panašaus į trilerį ar meksikiečių kriminalinių istorijų. Visgi tokio siužeto filmas pastatytas išmoningai.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 6.5

Nuoroda į Kino pavasarį: ČIA.

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nauja tvarka" / "Nuevo orden" / "New Order"

 

Sveiki,

Dar vienas netikėtas „Kino pavasaryje“ atradimas! Meksikiečių režisieriaus Michel Franco įtempto siužeto drama „Nauja tvarka“ (ispan. Nuevo Orden) (2020). Istorija pasakoja apie Meksikos sostinėje turčių rajone organizuojamas vestuves. Pasiturinčios šeimos namuose plūsta svečiai, jaunoji ir jos motina priiminėja pažįstamus ir gimines, tačiau netrukus ima dėtis keisti dalykai. Vietoj vandens iš čiaupo pradeda bėgti žalias vanduo, o netrukus pasirodo ir svečių pora, aptaškytais žaliais dažais (kažkas gatvėje juos apliejo). Galiausiai mes sužinome, kad visame mieste vyksta neramumai, dalis visuomenės išėjo į gatves, protestuoja, apiplėšinėja. O ir prie durų slenksčio išdygęs kažkada dirbęs senolis meldžia buvusių viršininkų pinigų, kad galėtų paremti pažįstamą širdies operacijai...

Pradžioje išryškėjęs „nesmagumas“ dėl socialinių nelygumų iš tikrųjų atveria jau seniai žinomą tiesą, kad yra tarp „šviesesnių“ pasiturinčių meksikiečių ir etninių „tamsiaodžių“ meksikiečių didžiulė turtinė bei saugumo atskirtis. Filme nepasitenkinimą išreiškiantys skurstančiųjų luomas išeina į gatves ir viską plėšia, drasko, žudo. Netrukus, kaip galite numanyti, rami ir taiki vestuvių šventė pavirs skerdynėmis. Jie ateina į saugius ir prabangius kvartalus ir pasiima viską... Kas man šiame filme labai patiko? Toji konkreti, tikriausiai meksikietiško stiliaus, vaizduojama smurto versija. Čia mes neturime holivudinių didvyrių, neturime ir numatyto bei lengvai nuspėjamų įvykių braižo, čia kaip kokiuose „Sostų karuose“ bet kada ir bet kuris iš pirmo žvilgsnio svarbus veikėjas gali būti nužudytas.

Iš tikrųjų filmas man labai patiko! Režisierius nebando tempti gumos ir nesistengia holivudiškai vaizduoti kažin kokios įkaitų dramos. Kelios kulkos ir viskas baigta. Dėmesio centre – 25 metų nuotaka Mariana, kuri per lemtingą atsitiktinumą išvažiuoja iš namų, nes jai sukirba širdis dėl širdies persodinimo operacijos kažkada pažinotai moteriai. Atrodo, kad čia režisierius banaliai sužaidė moralės kodeksais, kad būtent toji, kuri parodė gailestį, bus tokiu būdu išgelbėta, bet tai didelis apsirikimas. Netrukus Mariana patenka į sukilėlių grobikų rankas ir su kitais nepažįstamaisiais yra kalinama sandėliuose. Jie kankinami elektra, moterys nuolat prievartaujamos ir filmuojami įrašai išpirkoms. Paprastai tokiuose filmuose sąžiningai susimoki ir tave paleidžia, šiame filme viskas priešingai, susimoki ir tave galiausiai nužudo. Laukinė brutali naujoji tvarka tiesiog neturi sąžiningumo ir moralės mato. Čia žmonės tampa nieku, jie yra reikalingi tik dėl piniginės išraiškos. Naujame tvarkos pasaulyje visi vieni kitus žudo be skrupulų. Finalinėje scenoje galiausiai režisierius meta paskutinį kozirį – sąžininga tarnautojų šeima, kurie norėjo tik gero ir gelbėjo turtuolių merginą, galiausiai tampa naujosios tvarkos marionetėmis. Gerumas ir noras padėti galiausiai pražudo, todėl neturime to moralinio ir visiems nusibodusio patoso, kad už gerą būtinai atlyginama geru, o už blogą – blogu.

Šis puikiai subalansuotas įtampos filmas kalba apie sistemos pertvarką. Paprastai revoliuciniai judėjimai pralieja nemažai kraujo, o tu, žmogau, jeigu manei, kad dėl pinigų esi apsaugotas, labai klysti, nes pasiturintys pirmiausia padeda galvas. Taip pat pertvarkymuose negalioja jokie sąžiningumo ir moralės kodeksai, norėdamas padėti, gali gauti galą. Tai brutalus, dinamiškas filmas leidžia permąstyti, kokią galime sumokėti kainą, statydami fizines ir socialines sienas, didindami atskirtis.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb:6.3

Nuoroda į „Kino pavasarį“ ČIA.

Jūsų Maištinga Siela