Filmas: "Patologija" / "Pathology"

Sveiki,

Kai tiesiog išailgsti ko nors efektingo, kad sukeltų emocijas, griebi kokį nors prastos reputacijos filmą, pvz., „Patologija“ (angl. Pathology) (2008), kurį (po to prisiminiau), kažkada visgi bandžiau žiūrėti, bet tikriausiai buvau labai „ne nuotaikoje“ ir tikriausiai išjungiau. Šįkart grįžau prie šios istorijos ir „sukramčiau“ viską iki pabaigos teksto.

Istorija apie medicininius tyrimus ir šaltakraujus daktarus, kuriems mėsinėti žmonės yra daug linksmiau nei, tarkim, kepti ant grotelių mėsą jaukiai su šeima pievelėje, tikriausiai sufleruoja, kad jau savaime veikėjai yra patologiški – nukrypę nuo normų. Filmas linksta į psichologinį iškrypimą ir tikriausiai labiau už pjaustomus lavonus ir lyg krepšinio kamuolį mėtomas žmogaus kepenis labiau baugina pačių veikėjų elgesys. Ta neribota drąsos „laimė“ žudyti ir tuo mėgautis būdinga psichopatas, tačiau galiausiai primenanti orgijų lovonų sektą daktarų gaujelė ima ir nuvilia žiūrovą. Kodėl?

Kad filmas šlykštus ir pavyko pavaizduoti kaip negerai gyventi ne normos ribose – viskas pateisinama, tačiau galiausiai viskas nuo pusės filmo pernelyg nuspėjama, trūksta paprasčiausio mindfuck‘o, kažko, kas apverstų veikėjų poelgius ir sprendimus, o dabar pernelyg viskas takštiškai ir struktūriškai išdėliota pagal klišes. Trilerio atmosfera – pusėtina, morge vykstančios orgijos nekelia susižavėjimo, netgi primena pigaus filmo scenas – tiesą sakant, filmas ir balansuoja tarp pigumo ir noro šokiruoti savo amoralumu, o potekstės kaip meilė, merginos nužudymas lietka tokie jau nebereikšmingi, kad tiesiog sunaikina ir filmo prasmes. Tiesą skant, filmui ir trūksta idėjinės grandies, nes kol kas viskas tik vaizduojama, o kas iš tų šokiruojančių kadrų? Kaip tai konstruktyviai sujungti, kad ir prastas filmas turėtų savo svertą? Vargu. Įspūdis toks: visos šlykštynės sukurtos tik pramogai, tenkinti ir „treniruoti“ žiūrovo toleranciją žiaurybėms.

Filmas, kurio prasčiausias dalykas – pats scenarijus ir idėjų generavimo stygius, todėl tokį pramogai žiūrėti nelabai ir baisu, nes žiūrovas daugiau matęs panašių „trilerių“, visada savo lakia vaizduote bus pažengęs toliau, nei filmo scenaristas, šaudydamas guminėmis vaizduotės kuklomis.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritkų vidurkis: 55/100

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Monako princesė" / "Grace of Monaco"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Monako princesė“ (angl. Grace of Monaco) (2014), kuris, jei neklystu, tapo Kanų kino festivalio atidarymo filmu, na, bet tai nesvarbu. Filmas neaplenkė ir Lietuvos didžiųjų kino ekranų, tačiau vis jaudinausi, kažkaip recenzijos ir kino kritikai malte malė filmą, režisierių ir N. Kidman pavardes į miltelius. Atseit tokio prasto biografinio filmo legendinė Grace Kelly nenusipelnė, o dar ir karališkoji šeima filmą apšaukė net šmeižiančiu ir nieko bendro neturinčiu su tikrąją Kelly Grace istorija.

Aišku, filmo režisierius nesusidorojo su medžiaga, ne taip, kaip anksčiau, kai 2007 metais pristatė „Edit Piaf: Rožinis gyvenimas“, kuris buvo nuostabus visame kame. „Monako princesė“ yra geri du laipteliai žemyn, jei ne daugiau. Prisipažinsiu, kad ši juosta labiau patiko nei „Princesė Diana“, kuri vėlgi buvo sumalta su Naomi Watts vardu į miltus. Kažkaip sunku karališkąsias mūsų damas perkūnyti, nors tiek Naomi, tiek Kidman turi puikius duomenis savo vaidmenims atlikti. Grįžtant prie „Monako princesės“, manau, kad tai daugiau ne N. Kidman klaida, o režisieriaus vizija apie K. Grace – ji gyvenime buvo kur kas „spindulingesnė“, tą rodo ir Youtube išlikę įrašai, iki tol, kol Grace žuvo autoavarijoje (kaip ir Diana!). Kartais atrodė pernelyg kategoriška, pernelyg įsitempusi, pernelyg vaizduojama nemylima vyro ir pati nežinanti, ką ten daro Monake – trūko emocinio šiltumo, todėl Kidman buvo pavadinta vaškine. Bet ar kartais ne režisieriaus kaltė ir susitarimas tokią Grace ir vaizduoti, kuriant draminę plotmę?

Pats filmas man asmeniškai patiko, įstrigo vaizdai, detalės ir pati Kidman neatrodė taip tragiškai, kaip daugelis piešia. Siužetas kad ir vidutiniškas, politizuotas, bet nemanau, kad tai filmas apie tikrąją Kelly Grace princesę. Nepatikėjau, ne taip, kaip buvo su Edit Piaf, su kuria nuo pat pirmųjų kadrų augi ir negali atsigėrėti. Sužiūrėjau kaip pakankamai įdomią istoriją apie kitą Monako princesę, iš kito paralelinio lygmens, kaip atskirą istoriją su aliuzijomis į K. Grace gyvenimą.

P. S. Labai patiko Maria Callas pasirodymas, kurį atliko antro plano aktorė Paz Vega.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 21/100

IMDb: 5.7

Jūsų Maištinga Siela