Dienos citata: Paulius Gritėnas apie tai, kad internetas tampa dirbtinio intelekto turinio šiukšlynu

 

Sveiki,

 

Ši Pauliaus Gritėno citata iš jo straipsnio LRT: „Paulius Gritėnas. Internetas tampa dirbtinio intelekto šiukšlynu“ man priminė liūdnai pagarsėjusias utopijas apie informacijos paveiktus ateities protus. Kas pažabos iš Trojos žirgo išlindusius naujuosius užkariautojus?

 

„Maitinamasi konkrečių žmonių konkrečiais kūriniais, tekstais, naratyvais, sukauptomis žiniomis, o visa pervirškinta informacija be rimtesnių filtrų patenka į viešąją erdvę. Kol kas neturime ne tik aiškios moralinės skirties, norėdami suvaldyti šią laviną, verčiančią internetą šiukšlynu, neturime ir politinių ar teisinių ribų, kurios padėtų bent jau laikinai apsisaugoti <...>. Jei dirbtinio intelekto potvynis nebus suvaldytas, greitai teks gyventi tik nykstančiose internetinės viešosios erdvės salelėse, kuriose dar bus inertiškai kovojama už tikrumo ir autentiškumo vertę. Pesimistinė prognozė, kurios išsipildymą kol kas garantuoja mūsų abejingumas.“ Paulius Gritėnas

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Paulius Gritėnas apie Remigijaus Žemaitaičio likimą (pranašystė)

 

Sveiki,

 

„Didžioji Remigijaus tragedija bus tai, jei jis išties pasieks savo ir taps ministru ar net dar aukštesnės pozicijos politiku. Kodėl? Todėl, kad jis moka veikti tik destruktyviai ir tik atsakydamas į iššūkius. Kasdienis politiko gyvenimas yra nuobodūs biurokratiniai ritualai, kompromisų paieškos, interesų derinimai, o dėmesys ir nuopelnai dažnai tave pralenkia ir atitenka kitiems, stovintiems oponuojančioje pozicijoje. Politinio manipuliatoriaus, avantiūristo ir vienišo kovotojo su sistema talentas tiesiog dūlės kokiame nors nykiame ministerijos kabinete. Ir tada Remyga neišvengiamai neištvers šito nuobodulio ir sėdėjimo atokiai nuo dėmesio centro. Jis pervers emocijų kurstymo archyvą, išsirinks naują priešą, susikurps naują aukos kostiumą ir pakurs sau naują skandalą. Kaip visi populistai – kils į naują ir naują karą. Iki savo Vaterlo, galutinės apkaltos ar galutinio nuosprendžio.“ Paulius Gritėnas iš straipsnio lrt.: „Remyga“.

 

Šiaip nieko neparašiau apie pirmojo turo Seimo rinkimus. Nesu jais patenkintas, ypač Nemuno aušros pergale ir Žemaitaičio partijos išsišokimu. Aišku, 4 metai bus „įdomūs“ dėl galimų skandalų ir triukšmo, bet, pamatysime, kad ir tai praeis. Gritėno citata, kurią galima laikyti pranašyste, padedu čia į archyvą sau ir Jums, kad reikalui ištiksiant galėtume vėl „išsigriebti“ kaip kokį seną vadovėlį ir pasitikrinti ir padūsauti: o tai ką, argi nematėme, kad taip ir bus?

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Paulius Gritėnas apie lietuvių kalbos brandos egzaminą, struktūrą, turinį, aktualizavimą ir mokymą mąstyti

 

Laba diena, skaitytojai,

 

Žinoma, iš šio straipsnio (Ekspertų verdiktas po lietuvių kalbos egzamino: mokyklinė humanitarika Lietuvoje yra žemo lygio) išilgai ir skersai galima cituoti ir daug kam pritarti. Lietuvių kalbos egzaminas NEVERČIA MĄSTYTI, (beje, anglų irgi, tik niekas nieko nesako!), bet lietuvių kalba jau tokia, kad būtent per ją turi demonstruoti brandą ir gebėjimus, ir kompetencijas, o ne žinias (bent jau tokia sukelta iliuzija). Aš nežinau, kokia bus struktūra egzamino po kelerių metų, bet tas 36 autorių flotilės kultas buvo ydinga klaida, nes nei aprėpti, nei apžioti – viskas bėgom, paknopstom.

 

Kita vertus, jeigu per egzaminą iš tikrųjų reiktų mąstyti, o ne iš turimos medžiagas lipdyti teisingo „mąstymo“ parodijas, manau, egzaminas pasunkėtų, nes, pripažinkime, įdomiau mąstyti įdomiom ir aktualiom temom, bet kiek tokių Jūsų klasėje sėdi? Ir kaip reiktų mokyti mąstyti kūrybiškai ir „aštriai", kai mokinys savo pavardę su klaida rašo ir jam buvus nebuvus nei Šatrijos Ragana, nei Virginia Woolf. Tenka tik pastraipose vėl žudyti vargšą Biliūno Brisių, nes tik tokios apimties kūrinys įveikiamas neskaitančiam per pamoką. Sakysite, tai tegu nebaigia mokyklos toks, bet kas mums atkimš unitazą, sutvarkys elektrą arba nuveš iš Panevėžio į Raseinius? Suprantama, kad ne tie, kurie puikiausiai parašė moters portretą, remdamiesi Šatrijos Ragana... Bet be tų, kurie neparašė, mūsų sociumas irgi nefunkcionuotų.

 

„Ką dirbtinio intelekto, elektroninių cigarečių ir visur integruoto interneto amžiaus žmogus gali samprotauti apie žemdirbiškąją kultūrą? Jam jau net modernybės technologinis amžius sunkiai atpažįstamas ir labiau primena „Cyberpunk“ stilistiką. [...] Norite kalbėti apie meilę žemelei, tai leiskite rašyti apie šiuolaikines problemas – klimato kaitą, ekologiją, gamtinių sistemų išsaugojimą. Norit naujai Donelaitį užklausti? Formuluokite problemą per kintantį laiko, darbo supratimą. Kodėl moters vaizdavimas literatūroje turėtų būti interpretuojamas per Šatrijos Raganą ir Škėmą, kai visiems prieinama Virginia Woolf [...]? Nori vietinių kontekstų? Yra meinstryminė Kristina Sabaliauskaitė su „Petro imperatore“. Yra Jurga Ivanauskaitė. Yra Virginijos Kulvinskaitės „Kai aš buvau malalietka“.

 

Jūsų Maištinga Siela