Filmas: "Francas" / "Frantz"

Sveiki, 

Prancūzų režisierius, regis, po itin kruopščiai ir atmosferiškai paruošto filmo „Provokuojantys užrašai“ buvo trumpam grįžęs prie LGBT temos ir pristatė „Nauja draugė“ apie transeksualą, tačiau jo naujausias „Cezariu“ įvertinta drama „Francas“ (pranc. Frantz) (2016), rodos, absoliučiai pranoko bet kokius lūkesčius ir tikriausiai nuo šiol bus laikomu vienu geriausiu režisieriaus darbu, tačiau netgi jam turiu šiokių tokių priekaištų.

Visų pirma, filmas laikosi ne tiek dėl scenarijaus ir laikmečio peizažo, kada po Pirmojo pasaulinio karo vokiečiai ir prancūzai buvo itin susipriešinę, bet dėl vizualių sprendimų vis palaikyti nespalvotą filmą kaip vieną iš įtaigos būdų, išryškinant aktorių veido jusles ir perteikiant aktorinį meistriškumą. Kai kam dėl viso šio efekto filmas gali pasirodyti pauzuojantis, neadekvatus, tačiau tos pauzės taip tinka, kad jų praktiškai nejaučiama, nes jos pritampa prie laikmečio bendravimo kultūros ir atrodo tinkamos. Filmas dvikalbis, todėl ale „turtingas“ europietiškai kultūriškai, tačiau apsigauti nereikia, jis istoriškai nėra turtingas, nors ir turi tokį kontekstą. Visgi tai istorija apie kaltės atpirkimą. Režisierius pasitelkia „Provokuojančių užrašų“ atmosferą, bando mistifikuoti, sukurti pseudo detektyvinę homoerotinę dviejų kareivių istoriją, kuri, pasirodo, nė iš tolo nėra LGBT temos, tik dviprasmiškos aliuzijos, kurios galiausiai pamažu subliūkšta. Siužetiškai silpnoka pabaiga, nes tie įtarimai nelabai kur žiūrovą nuveda ir istorija užuot pateikusi itin aštrią istoriją ir susmūgiavusi itin stipriai emociškai, veikiau šiek tiek nuvilia, nes baigiasi kaip kokiame devyniolikto amžiaus parašytame neįmanomos meilės romane.

Apibendrinant noriu pasakyti, kad filmas vizualiai užtikrintas, istorija intriguoja, tačiau intriga veikiau veda žiūrovą kaip prie ne itin turtingo masalo. Puikūs aktoriai, istorija konstruojama su daug žadančiu finalu, o viskas pasibaigia pernelyg ašaringai nykiai. Daug žada nuolat kaukšintys pagrindinės veikėjos vokietės Anos batai, tačiau juodos paslapties, kokios tikisi žiūrovai, taip pat nesulaukia. Gražus mistifikavimas nenuveda prie aistringos beprotybės tikriausiai sąmoningai ir dėl to, kad viskas baigiasi tarsi iššokus iš lėktuvo su atsarginiu parašiutu, gali ir nustebinti. Mane, žinantį Ozoną kaip kraštutinumų veikėjų kūrėją, tai nustebino. Filmas priminė M. Haneke „Baltas kaspinas“, tačiau šis filmas mažiau įtemptas ir nepalyginamai švelnesnis.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Yves Saint Laurent" / "Yves Saint Laurent"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakomentuoti prancūzų režisieriaus Jalil Lespert režisuotą biografinę dramą „Yves Saint Laurent“ (pranc. Yves Saint Laurent) (2014) apie vieną garsiausių aukštosios mados kūrėjų Yves Saint Laurent, apie kurį, tiesą sakant, mažai ką buvau girdėjęs, nes aukštoji mada manęs nė kiek nedomina ir nejaudina, tačiau labai mėgstu biografines istorijas, todėl negalėjau praleisti progos pažiūrėti šios juostos.

Įdomu tai, kad prieš kelerius metus pasirodė dokumentinė juosta „Saint Laurent. Beprotiška meilė“, kurią rodė viena iš lietuviškų TV kanalų. Jame pasakojama mados kūrėjo gyvenimo draugo istorija apie Y. S. Laurent‘ą. Įdomu ir tai, kad 2014 tais pačiais metai Kanuose pristatyta dar viena šio madų ikonos biografinė drama, tik jo pavadinimas „Saint Laurent“. Ana versija truputį ilgesnė, jame vaidina šiuo metu patys garsiausi pasaulio mastu prancūzų aktoriai, o filmą režisavo Bertrand Bonello. Iš matyto anonso, galiu pasakyti, kad filmai jei nėra identiški, tai be galo vienas į kitą panašūs. Kam reikėjo tuo pat metu dviejų biografinių versijų – man iki šiol nežinoma, tačiau man teko pamatyti būtent J. Lespert versiją, kuri buvo rodoma kino teatre „Pasaka“ ir yra publikuota lietuviškai torrent.lt 

Galiu pasakyti, kad ilgai kažkaip vengiau šio filmo ir pažiūrėjau iš to įniršio, kai norisi atmesti kino juostas iš sąrašų. Kaip visada tarp tokių filmų atrandi perliukų. Šis filmas mane be galo nustebino gerąja to žodžio prasme. Įdomiai atskleista per nusidriekusios mados XX a. dešimtmečius žmogaus kūrėjo-menininko istorija su meilės ir praradimo šleifu. Aišku, kaip visada, ten, kur kūrėjo biografinė istorija, ten būtinai bus daug skandalų, aistros, pykčio, priešpriešų, homoseksualumo, ašarų ir triumfo. Regis, tokių gyvenimo istorijų kine turime labai daug. Kuo šis filmas įdomus? Aišku, dėl savo prancūziškos dvasios, dėl nostalgijos praeičiai ir, žinoma, dėl gerų aktorių. Nors kaip geriausias filmas prancūzų „Oskarams“ Cezariui nominuotas kita šio filmo versija, bet geriausiu aktorius pripažintas Pierre Niney, kuris atliko Y. S. Laurent vaidmenį šiame filme. Mane asmeniškai labai sužavėjo ir Charlotte Le Bon, atlikusi Viktorijos vaidmenį, ji buvo nominuota Cezariui kaip geriausia antro plano aktorė, tačiau apdovanojimą pelnė amerikiečių aktorė Kristen Stewart iš „Zils Marijos debesys“.

Šiaip rekomenduoju kinomanams, biografinių dramų mėgėjams ir, žinoma, prancūziško kino gerbėjams. Filmą drąsiai galite žiūrėti, nors ir nesimpatizuojate aukštajai madai.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb:6.2

Jūsų Maištinga Siela