Rodomi pranešimai su žymėmis Sigurður Sigurjónsson. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Sigurður Sigurjónsson. Rodyti visus pranešimus

2019 m. gegužės 5 d., sekmadienis

Filmas: "Po medžiu" / "Undir trénu"


Sveiki,

Pernai „Kino pavasaryje“ pristatyta juodojo humoro drama „Po medžiu“ (island. Undir trenu) (2017) daugeliui iš mūsų tapo lietuviško gyvenimo atspindžiu, kada nesibaigiantys karai su kitapus tvoros gyvenančiais kaimynais tiesiog daugeliui griauną gyvenimą. Pripažinkime, tokių absurdiškų istorijų apie per garsiai leidžiamą muziką, užstatytą automobilį, nuolat šikantį šunį ar spiegiančius bei šiukšlinančius vaikus turime kiekvienas.

Iš pažiūros filmas itin skandinaviškas, itin islandiškas, tačiau nesvetimas ir mums, iš esmės labiau pagal mentalitetą šiaurietiškos kultūros atstovams, todėl labai nesunku susitapatinti su tomis situacijomis, kurios labai suprantamos ir pateisinamos. Istorija pasakoja apie keistą kaimynų karą, kurį masina sūnaus netekusi motina, visą savo pagiežą pilanti ne tik ant šeimos narių, bet ir kaimynų, kol galiausiai tai tampa azartiška nesveika terapija. Šalia šios istorijos pasakojama ir šios motinos likusio gyvo sūnaus nelaiminga ir griūvančios santuokos istorija, kurioje irgi daug kasdieniškų realijų...

Iš tikrųjų filmas žavus tuo nepamokslaujančiu tonu, tačiau kartu nelieka tuščias. Jausmas toks, kad kai juokiesi iš tų situacijų, truputį juokiesi ir iš savęs paties arba bent jau iš tų, kuriuos identifikuoji pagal filmo personažus. Čia prisiminiau kur kas labiau pamokslaujantį danų filmą „Adomo obuoliai“ – štai „Po medžiu“ irgi galima įžvelgti  tam tikrą Biblijos simboliką, jau vien ką reiškia medis ir jo šešėlis. Ypač neįtikėtina atrodė šuns iškamšos scena – tai aukščiausio lygio nesveikos moters psichikos diagnozė. Siaubinga, kad aplinkiniai buvo ties šiuo įvykiu tokie abejingi. Pyktis ir kerštas tampa varikliu pačiame finale, kuris pasireiškia išties itin kraupiai ir kruvinai.

Man patiko šis kiek literatūriškas ir įdomus islandų darbas, siūlau nepraleisti progos ir jums pažiūrėti gerą filmą, kuris netrunka net pusantros valandos.

Nuoroda į „Kino pavasarį“ ČIA.

Filmą galite kol kas pažiūrėti TV3 Play puslapyje online ČIA.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 75/100
IMDb: 6.9


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Filmas: "Avinai" / "Hrútar" / "Rams"




Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas pro akis nepraslydęs „Kino pavasario“ filmas – islandų juosta „Avinai“ (isand. Hrutar) (2015), kurio režisierius Grimur Hakonarson buvo atvykęs ir į Lietuvą. Festivalio metu mielai bendravo ir dalijo spaudai interviu. Vieną iš tokių ilgesnių pokalbių galite paskaityti ČIA. Tiesą sakant, į „Avinus“ bilietą gavau paskutinę akimirką ir labai džiaugiuosi, jog pavyko pamatyti šį šiaurietišką, gražių vaizdų ir netipinių veikėjų bei įvykių prisodrintą filmą.

Na, visų pirma, galima kiek suabejoti, ar apie avių augintojus galima papasakoti ką nors įdomaus. Įdomu, kaip kokiam A. Puipai ar kitiems Lietuvos režisieriams pavyktų sukurti filmą apie karvių augintojus? Visgi galima papasakoti puikiai ir apie akmenis darže, svarbu vykęs scenarijus, o kad „Avinai“ turi gerą scenarijų – tuo net neabejokite. Du užsispyrę kaip avinai pagyvenę vyrukai, gyvenantys viename ūkyje ir nekalbantys jau 40 metų, tik auginantys avinus ir nuolat konkuruojantys, primena absurdo dramą – kaipgi jie šitaip gali gyventi? Begalinė meilė savo avinams, jų puoselėjimas ir gana skurdi kaimiška islandiška buitis kalnų pašlaitėje sukuria išties tą mums sunkiai suvokiamą skandinavišką kuklumą, turtine prasme jiems nereikia itin didelių patogumų. Į gyvenvietes įsisuka avių maras ir prasideda didžioji drama, kuri tampa išmėginimu pagrindiniams herojams broliams, jų santykiai gerokai pakinta...

Sakyčiau, gal tai nėra geriausias šio festivalio filmas, bet filmas vertas žiūrovo dėl savo unikalumo. Kaip persipina avino simbolika nuo realių ketinimų ir kaip šis simbolis charakterizuoja pačius veikėjus. Gal kiek pradžia pernelyg gali pasirodyti lėta ir lyg intriga prislopinta, tačiau filmo finalas – nuostabus ir juosta nutrūksta pačioje įdomiausioje vietoje, todėl palieka žiūrovą su užgniaužtu kvapu, tačiau galiausiai suvokiama, kad kita istorijos dalis nebėra svarbi, svarbiausia jau įvyko. Labai gera šiaurietiška juosta, mano galva, turėtų daug kam patikti, daug kam patiko ir salėje sėdintiems – aš ne išimtis.

Mano įvertinimas: 9/10
IMDb: 7.4


Jūsų Maištinga Siela